Spalio būsto rinka: Vilniuje auga kotedžų pasiūla, Kaune ir Klaipėdoje – kainos
Spalio mėnesio pirminės būsto rinkos duomenys didžiuosiuose šalies miestuose rodo stabilius pardavimų tempus, tačiau po jais ryškėja du svarbūs struktūriniai pokyčiai. Vilniuje susikaupė kotedžų perteklius, o Kaune ir Klaipėdoje būsto kainos per metus augo beveik dvigubai sparčiau nei sostinėje.
Vilnius: kainas koregavo paskutinių butų realizacija
Spalį sostinės pirminėje rinkoje nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai susitarė dėl 470 būstų – butų, loftų ir kotedžų – pardavimo. Tai yra 0,8 proc. mažiau nei rugsėjį ir 19,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nepaisant metinio mažėjimo, pardavimų tempas išlieka artimas sostinės ilgalaikiam vidurkiui, kuris siekia apie 475 būstus per mėnesį.
Spalio pabaigoje pirkėjai Vilniuje galėjo rinktis iš 6 543 būstų – tai 1,8 proc. mažiau nei rugsėjį, tačiau penktadaliu daugiau nei prieš metus. Rinką papildė 362 nauji būstai, iš kurių 83 proc. sudarė ekonominės klasės turtas.
Vidutinė kvadratinio metro kaina per mėnesį nežymiai sumažėjo nuo 4 164 iki 4 151 euro, o metinis kainų kilimas sostinėje siekia daugiau nei 7 proc.
„Vidutinės kvadratinio metro kainos sumažėjimas sostinėje nereiškia, kad vystytojai pradėjo masines nuolaidų akcijas. NT plėtra vyksta ciklais. Spalį dalis projektų pasiekė galutinį realizacijos etapą ir plėtotojai pritaikė lankstesnę kainodarą likučiams išparduoti“, – sako NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikė Ugnė Žiogelė.
Kotedžų pasiūla viršija paklausą
Sostinėje fiksuojamas kotedžų segmento didelė pasiūla. Spalį į Vilniaus rinką buvo pasiūlyta 140 naujų kotedžų, o bendras laisvas jų likutis pasiekė 451 – tai didžiausias rodiklis nuo 2025 m. liepos. Pirkėjų susidomėjimas šiuo formatu nuosekliai mažėja: 2024 metais kotedžai sudarė 5,5 proc. visų pardavimų Vilniuje, 2025 metais – 4,4 proc., o šiemet – vos 2,9 proc.
Vertinant paskutinių šešių mėnesių vidutinę paklausą, dabartinėms kotedžų atsargoms išparduoti prireiktų daugiau nei 32 mėnesių (beveik trejų metų).
„Prie kotedžų asortimento augimo prisidėjo smulkieji vystytojai ir net individualūs asmenys, kurie ėmėsi vienkartinės investicinės veiklos“, – pastebi U. Žiogelė. Specialistės vertinimu, Vilniaus rinka nebegali sugerti tokios pasiūlos, todėl vystytojams teks atsargiau planuoti šio formato projektus.
Kaune – pasikeitusi pasiūlos struktūra ir spartus kainų augimas
Kaune spalį susitarta dėl 117 būstų pardavimo – 12,5 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Pasiūla padidėjo 105 naujais būstais, o bendras asortimentas pasiekė 1 537 objektus.
Vidutinė būsto kaina Kauno pirminėje rinkoje pasiekė 3 535 eurus už kvadratinį metrą. Per metus būstas čia pabrango net 14,7 proc. – beveik dvigubai sparčiau nei Vilniuje.
„Nedidelį pardavimų prieaugį Kaune lėmė kelių konkrečių projektų sandorių sukritimas į vieną mėnesį. Įdomesnis dalykas yra kainos: Kaune ir Klaipėdoje jos per metus augo beveik dvigubai sparčiau nei sostinėje. Kaune prieš metus pasiūloje buvo 65 proc. ekonominės klasės būstų, o dabar turime stipriai išaugusią vidutinę klasę. Ji sudaro 44 proc. asortimento, o ekonominės klasės dalis nukrito iki 43 proc.“, – komentuoja U. Žiogelė.
Klaipėdoje – ramesnis mėnuo
Pajūryje spalį užfiksuotas mažiausias sandorių skaičius nuo metų pradžios – parduota 14 būstų. Tai 65 proc. mažiau nei rugsėjį ir 68 proc. mažiau nei prieš metus. Naujų projektų rinkoje neatsirado, o bendras laisvų būstų likutis siekia 808 objektus (24 proc. daugiau nei pernai).
Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje išliko stabili ir siekė 3 670 eurų, o metinis kainų augimas sudarė 14,5 proc.
„Pirminė NT rinka pajūryje yra kelis kartus mažesnė nei Vilniuje ar Kaune, todėl kiekvienas sandoris statistikoje sukelia didelius procentinius svyravimus. Spalį keli populiariausi projektai nesugeneravo įprasto mėnesio rezultato – to pakako tokiam ryškiam pokyčiui“, – sako U. Žiogelė.
Iš viso bendrovės „Citus“ valdomuose projektuose spalį buvo pasirašyta 40 sutarčių: 29 Vilniuje, 3 Kaune ir 8 Druskininkuose.