Visiškai evakuoti Vilnių gali prireikti iki dešimties parų. Kol žmonės perka išvykimo krepšius, Lietuva ir Lenkija derina, kaip gyventojai kirs sieną, o pratybos atskleidžia vis naujų spragų. Ar pasirengimas popieriuje atitinka tai, kas laukia kelyje?
Viskas po ranka
Vilnietė Inga susikrovė išvykimo krepšį, kad būtų pasiruošusi, jei tektų skubiai palikti namus. Jame – vanduo, konservai, vaistai, žibintuvėlis. Anksčiau ji tik kaupė ilgai negendančių produktų atsargas, tačiau dar vienas incidentas su dronu privertė susimąstyti: jei nebus laiko susiruošti, visa, ko reikia, turi būti po ranka.
Incidentai su dronais gerokai padidino ir paruoštų išvykimo krepšių paklausą. Bendrovės „72h.lt“ vadovas Manvydas Poškus pasakoja, kad po kiekvieno plataus atgarsio sulaukusio įvykio tokių rinkinių parduodama kelis, o kartais ir keliasdešimt kartų daugiau. Skirtingų pardavėjų rinkiniai kainuoja maždaug 155–279 eurus.
Tačiau didelė kaina dar negarantuoja, kad turinys gerai apgalvotas. Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Gabrielius Klimenka išnagrinėjo kelis tokius rinkinius. Nė vienas jo patikrintas rinkinys visiškai neatitiko pasirengimo evakuacijai rekomendacijų. Be to, jo skaičiavimais, tuos pačius daiktus perkant atskirai, būtų galima sutaupyti apie 100 eurų.
Net pardavėjai primena, kad paruoštą rinkinį teks pritaikyti sau: įdėti reikalingų vaistų, drabužių ir kitų asmeninių daiktų. Todėl specialaus rinkinio pirkti visai nebūtina – krepšį galima susikrauti patiems ir iš karto pritaikyti savo šeimos poreikiams.
Tiesa, ir čia lengva persistengti. Sunkų krepšį gali tekti nešti ant pečių. Ekspertų pastebėjimais, ilgas daiktų sąrašas kai kuriuos žmones tiesiog atbaido – jiems atrodo, kad reikia nupirkti ir sukrauti viską iki paskutinio punkto. Specialistai pataria elgtis protingai ir pirmiausia dėti tai, ko asmeniškai prireiks, kad pirmąsias 72 valandas pavyktų išsiversti be pagalbos.
Dešimt parų evakuacijai
Susikrauti daiktus – tik pirmas žingsnis. Kur kas sunkiau išvažiuoti iš miesto, kai kartu jį palieka šimtai tūkstančių žmonių. Tada vienos šeimos pasirengimas jau priklauso nuo to, kaip organizuotas išvykimas, koks kelių pralaidumas, ar kursuoja transportas ir ar tarnybos veikia išvien.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjo Žygimanto Solovjovo vertinimu, visiška sostinės evakuacija gali užtrukti 8–10 parų. Jis paaiškino, kad žmones, kuriems reikia organizuotos pagalbos, miestas tikisi išvežti per dvi ar tris paras. Tačiau šie terminai apskaičiuoti pagal konkretų scenarijų, o tikrovėje daug kas priklausys nuo grėsmės pobūdžio ir padėties keliuose.
Prisiminus įprastas spūstis, tokie skaičiai kelia abejonių. Jei net paprastą savaitgalį sunku išvažiuoti Trakų link, kas nutiks, kai vienu metu pajudės visas miestas? Savivaldybė atsako, kad įprastas automobilių srautas ir valdoma evakuacija – skirtingi dalykai. Evakuacijai numatomos papildomos policijos pajėgos, eismas reguliuojamas ir nukreipiamas. Net ir tada vidutinis greitis gali būti tik apie dešimt kilometrų per valandą.
Trys kryptys
Atnaujintą evakuacijos planą Vilnius pristatė dar pernai. Jis skirtas įvairioms ekstremaliosioms situacijoms, taip pat ir tada, kai gyventojus reikia perkelti iš vieno rajono į kitą. Tai, kad planas yra, dar nereiškia, kad miestą jau rengiamasi skubiai evakuoti.
Pastaruoju metu diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė Lenkija, nors plane numatytos trys pagrindinės kryptys. Šiaurinė kryptis veda Panevėžio ir Šiaulių link, vakarinė – Kauno ir Klaipėdos, pietinė – Alytaus ir Lenkijos sienos. Paskelbtuose paaiškinimuose savivaldybė pabrėžia, kad kryptį lems konkreti grėsmė ir padėtis keliuose.
Šiaurinei krypčiai plane numatyta Ukmergės gatvė, vakarinei – išvažiavimas į magistralę A1. Pietinė apima maršrutus per Savanorių prospektą, Gariūnų ir Liepkalnio gatves bei Eišiškių plentą.
Lenkijos kryptimi, kitaip nei evakuojant šalies viduje, galutinės apgyvendinimo vietos nenustatytos. Jos turi būti numatytos tarpvalstybiniais susitarimais. Be to, miesto valdžia neturi įgaliojimų pati spręsti sienos kirtimo klausimų.
Ar mūsų laukia anapus sienos?
„Maniau, kad tai melaginga žinia“, – taip Lenkijos pasienio Seinų valsčiaus viršaitė Joanna Raś sureagavo į žurnalistų klausimą apie galimą vilniečių evakuaciją Lenkijos link. Apie tokį planą ji nieko nebuvo girdėjusi. Be to, abejojo, ar valsčius turi bent vieną pastatą, kuriame tilptų daug atvykėlių. Vis dėlto J. Raś neatsisakė padėti kaimynams ir patikino, kad prireikus valsčius susitvarkys.
Palenkės vaivados atstovė Inga Januszko-Manaches paaiškino, kad prireikus pagalbą organizuos centrinė valdžia, o jos mastas priklausys nuo situacijos. Lenkijos vyriausybė atsakė užtikrinčiau. Vicepremjeras, krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pažadėjo pagalbą ir priminė Lenkijos patirtį priimant ukrainiečius.
Ne mažiau sudėtinga ir pati kelionė pas kaimynus. Į Lenkiją tenka važiuoti per Suvalkų koridorių – siaurą ruožą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Šiuo koridoriumi Baltijos šalys sausuma susisiekia su Lenkija ir kitais sąjungininkais, juo būtų atgabenamas ir karinis pastiprinimas. Kilus kariniam konfliktui, bandymas jį perkirsti taptų rimta grėsme visam regionui. Todėl šio maršruto negalima laikyti besąlygiškai saugia išeitimi.
Čia ir kyla „butelio kaklelio“ rizika: į pasienį gali patraukti tūkstančiai žmonių, o keliai bus reikalingi ir kariuomenei. Jei eismas sulėtės ar pravažiavimas bus apribotas, žmonės gali įstrigti būtent ten, pro kur tikėjosi greičiau ištrūkti.
Kad prie sienos gali susikaupti daug žmonių, pripažįsta ir už pasirengimą krizėms atsakingi pareigūnai. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad Lietuva ir Lenkija rengia bendrą planą, jei tektų išvežti dalį ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos gyventojų. „Vidaus planas yra, o tarptautinis dabar kuriamas“, – paaiškino jis.
Jei automobilio nėra
Ne visi turi automobilį, o senyvam ar sunkiai judančiam žmogui kartais sunku net išeiti iš namų. Nacionalinis planas numato, kad apie 75 procentai gyventojų galės evakuotis savarankiškai. Kitiems turi padėti savivaldybės – pirmiausia šeimoms su mažais vaikais, senjorams ir žmonėms su negalia.
Vilniuje tiems, kam reikia transporto, numatyta beveik 60 surinkimo punktų. Jei patiems ten nuvykti nepavyks, savivaldybė pataria skambinti numeriu 19101 – šios civilinės saugos linijos darbuotojai turi pasirūpinti palyda ar pavėžėjimu. Žmonėms, kurie gauna socialines paslaugas ir priežiūrą namuose, išvykti turi padėti šias paslaugas teikiančios įstaigos.
Ir nuosavas automobilis išsprendžia ne viską. Jei reikia pasiimti vaikus ir padėti kitame rajone gyvenantiems pagyvenusiems tėvams, neužtenka vien pasiryžimo sėsti prie vairo. Kas ką pasiims ir kam prireiks pagalbos, geriau aptarti iš anksto.
Kada išvažiuoti, o kada slėptis
Net sukrautas krepšys ir pilnas degalų bakas dar nereiškia, kad išgirdus bet kokį pavojaus signalą reikia nedelsiant išvažiuoti. Ž. Solovjovas pabrėžia, kad evakuacija ir gelbėjimasis ekstremaliosios situacijos metu – ne tas pats. Vienu atveju gali tekti ieškoti saugios priedangos, kitu – būdo evakuotis.
Kam ir kada palikti pavojingą teritoriją, turi pranešti atsakingos tarnybos. Sirenos atkreipia dėmesį į grėsmę, o konkrečių nurodymų reikia ieškoti telefone gautose žinutėse, per radiją ir oficialiuose informacijos kanaluose. Paskelbus evakuaciją, tarnybos turi nurodyti gyventojams išvykimo laiką, maršrutus ir surinkimo punktus.
Su savo rajono planu galima susipažinti ir ramiu metu. Savivaldybės svetainėje jis pateiktas taip pat rusų ir lenkų kalbomis, yra versija neregiams ir silpnaregiams. Artimiausią surinkimo punktą verta susirasti ir su šeima aptarti veiksmų planą iš anksto.
Olga DIDŽIULIENĖ
Beje…
Kas pamaitins?
Ištrūkus iš miesto, sunkumai nesibaigia. Žmones reikia apgyvendinti, sušildyti ir pamaitinti. Būtent dėl maisto per pratybas „Vyčio skliautas 2026“ kilo keblumų: ne visada buvo aišku, kas turi jį pirkti.
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pasakoja, kad kai kuriais atvejais produktus fondui teko apmokėti pačiam. Pasak jo, valstybės institucijos nukreipdavo į savivaldybes, o šios atsakydavo, kad biudžete tam pinigų nėra. Per pratybas spragą užlopė labdaros organizacijos lėšos. Tikros masinės evakuacijos metu tuo pasikliauti būtų per daug rizikinga.
Pratybose, vykusiose rugsėjo 25–spalio 3 dienomis, dalyvavo 14 ministerijų ir visos 60 savivaldybių. Jų tikslas – patikrinti, kaip žmonės bus įspėti apie pavojų, išvežti ir priimti naujoje vietoje. Pirmą kartą pratybų dalyviai buvo maitinami iš valstybės rezervo: Vyriausybė leido tam skirti nedidelę dalį grikių, ryžių, miltų ir aliejaus atsargų.
Vis dėlto turėti produktų dar nereiškia, kad žmogus galės pavalgyti. Kruopas reikia išvirti, o kelyje tokios galimybės gali nebūti. Todėl S. Gurevičius siūlė išbandyti ir sausų davinių dalijimą. Pasak jo, organizatoriai nusprendė, kad šiose pratybose to nereikia. Žemės ūkio ministerija patikino, kad rezerve yra ir kitų produktų, tačiau atsargų sudėties ir kiekio atskleisti negali.