Kelininkų asociacija įspėja dėl blogėjančios šalies kelių būklės
Asociacijos „Lietuvos keliai“ pateikiamais skaičiavimais, dėl prastos kelių būklės vairuotojai kasmet patiria šimtus milijonų eurų nuostolių. Nepaisant to, 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatoma toliau mažinti kelių infrastruktūros finansavimą.
Asociacijos duomenimis, prastos būklės yra 41 proc. valstybinės reikšmės kelių (apie 8 600 km iš 21 000 km). Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko perspėja, kad išlaikius dabartinį finansavimą po dešimtmečio prastų kelių dalis pasieks 70 proc., o kasmetiniai vairuotojų nuostoliai viršys pusę milijardo eurų.
2027 m. biudžeto projekte bendrą kelių finansavimą siūloma mažinti daugiau nei 65 mln. eurų, o Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta skirti 436 mln. eurų. Šis finansavimas mažinamas po to, kai 2026 m. KPPP lėšos jau buvo sumažintos daugiau nei 100 mln. eurų.
„Biudžeto pristatyme Finansų ministerija demonstruoja skaičių magiją, net mažinant finansavimą sugeba suskaičiuoti ir teigti, kad nacionalinis kelių finansavimas kitąmet bus didinamas. Deja vairuotojams ir verslui svarbiausia ne tai, kiek pinigų įrašyta į lenteles, o kokiais keliais jie važiuos. Jau dabar kasmet vidutiniškai atnaujiname vos pusantro procento kelių tinklo – tai yra vos 300 km iš 21 tūkstančio. Nedidinat ir dar mažinant finansavimą Vyriausybė nesilaiko savo pažadų“, – sako Š. Frolenko.
Vadovo teigimu, degalų akcizų surinkimas kasmet auga: 2025 metais surinkta 100 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį – dar 40 mln. eurų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tačiau šios lėšos nukreipiamos kitoms reikmėms.
„Toks biudžeto projektas šokiruoja. Visų trijų šios Seimo kadencijos Vyriausybių pažadai didinti finansavimą ir daugiau pajamų iš akcizų atiduoti keliams yra paneigti. Kelių naudotojai kasmet sumoka vis daugiau ir daugiau, tačiau šios lėšos naudojamos kitoms reikmėms. Jei niekas nesikeis, blogų kelių daugės, o kartu augs ir sąskaita, kurią už juos moka kiekvienas vartotojas“, – pabrėžia Š. Frolenko.
Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, kasmet atnaujinami 300 km kelių naudotojams leidžia sutaupyti apie 8,7 mln. eurų transporto eksploatavimo išlaidų ir 2,9 mln. eurų kelionės laiko. Tačiau likusi prastos būklės kelių dalis vairuotojams ir įmonėms kasmet kainuoja apie 316 mln. eurų.
„Šių pinigų nerasite jokioje Vyriausybės ar Finansų ministerijos lentelėje, tačiau žmonės ir įmonės juos sumoka kasmet. Automobiliai greičiau dėvisi, dažniau tenka keisti padangas, remontuoti pakabą, sunaudojama daugiau degalų. Prie viso to pridėkime laiką, kurį žmonės ir kroviniai praranda kelyje. Servisams darbo netrūksta, tačiau šalies ekonomikai tai yra tiesioginiai nuostoliai“, – teigia asociacijos vadovas.
Š. Frolenko pažymi, kad atidėtas kelių remontas biudžete atrodo kaip sutaupymas, tačiau realiai šios išlaidos tiesiog perkeliamos gyventojams.
„Kai neatnaujiname kelio, valstybė už jį tarsi nemoka. Bet moka visi, kurie tuo keliu važiuoja. Ir kuo ilgiau delsiame, tuo didesnė ta sąskaita: brangesnio remonto vėliau, kasdienių vartotojų nuostolių“, – aiškina jis.
Asociacijos skaičiavimais, kasmet sutvarkant 300 km, nusidėvėjusių kelių tinklas per tą patį laiką padidėja bent 700 km. Tai reiškia, kad po 17–20 metų gali nusidėvėti beveik visas šalies kelių tinklas.
„Dažnai kalbame, kiek kilometrų šiemet sutvarkėme. Bet beveik niekada nepasakome, kiek per tą patį laiką jų nudėvėjome nieko nedarydami. Tai lenktynės, kuriose kasmet vis labiau atsiliekame. Todėl vairuotojams galiu patarti tik viena – rezervuokite vietą servise iš anksto“, – sako Š. Frolenko.