Holokausto aukos pagerbtos simboliniu maršrutu
Minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, Vilniuje antradienį surengta atminties eisena. Šiemet organizatoriai pakeitė tradicinę kryptį ir žygiavo ne iš Rūdninkų skvero į Panerius, o priešingai – iš Panerių memorialo į miesto centrą. Organizatorių teigimu, šis maršrutas simbolizuoja sunaikintų žydų bendruomenių atminties ir paveldo sugrąžinimą iš užmaršties į šių dienų sąmonę ir jų gyventas vietas.
Minėjimas prasidėjo Panerių memoriale – vietoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta 50–70 tūkst. žydų. Čia susirinko apie 400 žmonių, daugiausia moksleivių. Iš Panerių dalyviai traukiniais vyko į Vilniaus geležinkelio stotį, o iš jos „Atminties kelio“ eisena pajudėjo Rūdninkų skvero link.
„Mes negalime, aišku, apgyvendinti tų namų, kurie čia buvo, ir tų žydų negrąžinsime, bet privalome žinoti savo istorinę praeitį, atpažinti tuos ženklus mūsų gatvėse ir inkorporuoti į kolektyvinę sąmonę tai, ką sukūrė žmonės, nužudyti Antrojo pasaulinio karo metais“, – sakė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius Ronaldas Račinskas.
Dalyviai į minėjimą atsinešė akmenukus su žuvusiųjų vardais. Iš jų buvo sudėliotas žodis „žinau“, o po renginio akmenukai išgabenti į Panerių memorialą.
Renginyje kalbėjęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas pabrėžė Vokietijos istorinę atsakomybę už Holokaustą.
„Vokietija – mano šalis – suorganizavo Holokaustą, todėl mums tenka amžina istorinė atsakomybė. Privalome ją prisiimti: saugoti įvykių atminimą, suteikti balsą aukoms ir dėti visas pastangas, kad toks civilizacijos nuosmukis niekada daugiau nepasikartotų“, – teigė ambasadorius. Jis priminė vienos Vokietijoje Holokaustą išgyvenusios moters žodžius: „Egzistuoja tik žmogaus kraujas. Nėra krikščionių kraujo, nėra žydų kraujo, nėra musulmonų kraujo. Tad būkite žmonėmis.“
Vilniaus Pilaitės gimnazijos istorijos mokytojas Neilas Zaramba, į minėjimą atvykęs su šešiomis dešimtimis moksleivių, pabrėžė simbolinę eisenos prasmę: „Šiuo žygiu iš Panerių į Rūdninkų aikštę nacių politikos aukas tarsi grąžiname ten, kur jos ir priklauso – į Vilnių.“
Komisijos vadovas R. Račinskas atkreipė dėmesį, kad Holokausto aukų ir žydų bendruomenių istorija Lietuvoje, jo vertinimu, vis dar įamžinta nepakankamai. Jis teigė, kad daugelyje Lietuvos miestelių, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės, krašto muziejuose apie jas pateikiama nepakankamai informacijos.
„Turime suvokti Holokausto tragediją ne vien tik kaip žydų tragediją, bet kaip labai skaudžią ir didelę Lietuvos netektį. Lietuva prarado fenomenalų intelektualinį, kultūrinį, politinį, ekonominį potencialą ir talentus“, – sakė R. Račinskas.
Vilniaus senamiestyje žydų getas buvo įkurtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Jame kalinta beveik 40 tūkst. žmonių. Getas likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Ši diena minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų iš 208 tūkst.