„Nenoriu į mokyklą“: kada paauglio žodžius verta išgirsti kaip pagalbos prašymą?

Rugsėjį ne vienam paaugliui sunku grįžti prie ankstyvų rytų ir pamokų ritmo. Tačiau jei nenoras eiti į mokyklą kartojasi, o kartu keičiasi vaiko nuotaika, miego režimas ar bendravimas, vien raginimo „susiimti“ gali nepakakti. Organizacijos „SOS vaikų kaimai“ specialistai pataria tėvams pirmiausia išsiaiškinti, kas mokykloje paaugliui tapo sunku, ir nepalikti jo vieno ieškoti išeities.

Frazė „nenoriu į mokyklą“ gali reikšti įvairius dalykus. Vienam paaugliui nerimą kelia atsiskaitymai, kitam – santykiai klasėje. Dar kitam sunkiausia ne pati pamoka, o pertrauka, per kurią nėra prie ko prisėsti. Išgirdę tuos pačius žodžius, tėvai ne visada iš karto supranta tikrąją jų priežastį.

Nematomas sunkumas – socialinis atstūmimas

Ypač nelengva pastebėti socialinį atstūmimą. Bendraamžiai paauglio gali atvirai neįžeidinėti, tačiau kasdien palikti jį nuošalyje: klasės draugai nepriima jo į grupę, pasitraukia jam priėjus, palieka vieną atliekant bendras užduotis. Kai toks elgesys kartojasi, jaunuoliui mokykla tampa vieta, kurioje jis nuolat jaučiasi nesaugus ar nepageidaujamas. 

Apie sunkumus paauglys nebūtinai papasakos pats. Tėvai gali pastebėti, kad jis vis dažniau ieško priežasčių likti namuose, po pamokų grįžta prislėgtas ar irzlus, prasčiau miega, vengia kalbėti apie klasę bei draugus arba atsitraukia nuo anksčiau mėgtų veiklų. Nė vienas šių požymių savaime neįrodo, kad vaikas patiria patyčias, tačiau pasikartojantys pokyčiai rodo, kad laikas pasidomėti jo savijauta.

Kaip pradėti pokalbį be spaudimo?

Pokalbį pradėkite įvardydami tai, ką pastebėjote: 

• „Matau, kad pastaruoju metu rytais tau labai sunku išeiti į mokyklą. Noriu suprasti, kas vyksta.“ 

Jei paauglys iš karto neatsako, nereikalaukite visų atsakymų tą pačią minutę. Kartais lengviau kalbėtis kartu gaminant vakarienę, einant pasivaikščioti ar važiuojant automobiliu.

Pradžioje užduokite paprastus klausimus: 

• „Kuri dienos dalis mokykloje tau sunkiausia?“ 
• „Su kuo būni per pertraukas?“ 
• „Kaip jautiesi savo klasėje?“ 

Jeigu paaiškėja, kad paauglys patiria atstūmimą ar kitą nedraugišką elgesį, klauskite tiesiau. Svarbiausia, kad klausimai padėtų suprasti situaciją, o ne skambėtų kaip apklausa.

Neskubėkite mokyti „apsiginti“

Išgirdus, kad vaikas atstumiamas ar iš jo tyčiojamasi, tėvams gali kilti noras iškart patarti: „Nekreipk dėmesio“, „Duok atgal“, „Susirask kitų draugų.“ Tačiau pirmiausia paaugliui svarbu žinoti, kad juo tikite, o jo patiriamus išgyvenimus vertinate rimtai.

Leiskite jam papasakoti situaciją nepertraukdami. Padėkokite už atvirumą. Paklauskite, kada tai vyksta, kas dalyvauja, ar yra mokykloje suaugęs žmogus, šalia kurio vaikas jaučiasi saugiau. Tuomet aptarkite tolesnius žingsnius. Paauglys neturi likti vienas atsakingas už pasikartojančių patyčių sustabdymą.

Kitas žingsnis – susisiekti su mokykla. Pokalbyje su klasės vadovu ar pagalbos mokiniui specialistu įvardykite konkrečias situacijas ir pasiteiraukite, kokias priemones mokykla taikys, kad užtikrintų vaiko saugumą. 

Taip pat aptarkite su paaugliu, į kurį suaugusįjį mokykloje jis galėtų kreiptis, jei situacija pasikartotų per pamoką ar pertrauką. Vėliau grįžkite prie pokalbio: pasiteiraukite ne tik to, ar problemos baigėsi, bet ir ar jis dabar jaučiasi saugiau.

Kur ieškoti pagalbos?

Jei paauglys ilgai būna prislėgtas, labai nerimauja, atsisako eiti į mokyklą, o situacija nesikeičia arba pastebite savęs žalojimo požymių, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tėvams nereikia vieniems spręsti visų sunkumų.

Nemokama emocinė pagalba telefonu (anonimiška ir konfidenciali):

• Vaikų linija (vaikams ir paaugliams): tel. 116 111 (kasdien 11:00–23:00) arba gyvas pokalbis internetu svetainėje vaikulinija.lt. 
• Jaunimo linija (jaunimui): tel. 8 800 28888 (visą parą, 24/7). 
• Tėvų linija (pagalba ir konsultacijos tėvams vaikų auklėjimo klausimais): tel. 8 800 90012 (darbo dienomis). 

Individuali pagalba Vilniuje:

• Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (Lvivo g. 25) teikia nemokamą psichologinę pagalbą Vilniaus miesto mokiniams ir jų tėvams. 
• Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ siūlo nemokamas individualias psichologo konsultacijas Vilniaus gyventojams (taikoma speciali programa 11–16 metų jaunuoliams). Registruotis galima svetainėje vilniussveikiau.lt. 

Paauglio pasakyti žodžiai „nenoriu į mokyklą“ nebūtinai reiškia patyčias, tačiau jie visada suteikia progą pasidomėti giliau. Kartais būtent nuo ramaus, išklausomojo pokalbio prasideda realus problemos sprendimas.