Kai pas gydytoją tenka laukti kelias savaites, o nerimą keliantys simptomai užklumpa staiga, žmonės vis dažniau atsakymų ieško internete. Dirbtinis intelektas paaiškina greitai, bet kartais pastumia pavojingos savigydos link. Kur yra riba tarp protingo technologijų naudojimo ir sprendimų, už kuriuos vėliau tenka brangiai sumokėti?
Pirmoji grandis
Kai mažajam Lukui vidury nakties prasidėjo vėmimas, jo mama Regina sutriko. Taip nutiko pirmą kartą, o laukti ryto, kol bus galima susisiekti su šeimos gydytoju, atrodė per daug rizikinga. Ji atsidarė dirbtinio intelekto programėlę ir uždavė paprastą klausimą: ką daryti, jei vaikas vemia? Atsakymas pasirodė akimirksniu. Sistema išvardijo galimas priežastis, priminė dehidratacijos pavojų ir nurodė požymius, kuriems atsiradus reikia skubiai kreiptis į medikus. Regina nusiramino ir suprato, ką stebėti iki vizito pas gydytoją.
Tokių istorijų šiandien netrūksta. Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmąja grandimi tarp simptomo ir gydytojo. Tačiau medikai pabrėžia: DI naudingas tik tada, kai nepakeičia medicininės pagalbos.
Kitas pavyzdys – Vilijos istorija. Moteriai netikėtai išbėrė ranką. DI programa, kurios ji paprašė patarimo, patikslino detales, uždavė klausimų ir, įvertinusi riziką, patarė skubiai kreiptis į specialistą. Vilija taip ir padarė. Diagnozė pasirodė nesunki, tačiau gydytojas paaiškino, kad lemiamos buvo pirmosios 72 valandos – pradėjus gydyti vėliau, galėjo kilti komplikacijų.
Nauja tikrovė
Tai, kas prieš kelerius metus atrodė kaip eksperimentas, šiandien tampa įprasta praktika. „Lietuvos draudimo“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad su tokiomis sistemomis kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“ sveikatos klausimais konsultuojasi 49 proc. šalies gyventojų: 15 proc. respondentų tai daro dažnai, 34 proc. – kartais.
Medikų teigimu, pacientai iš tiesų vis dažniau ateina į konsultaciją jau pasirengę: su dirbtinio intelekto išvadomis, iš interneto atsispausdintais puslapiais ir savaip perskaitytais tyrimų rezultatais. Anksčiau pirmas žingsnis buvo paieška „Google“, o dabar ją vis dažniau keičia DI programos. Jos paprastai paaiškina sudėtingus medicinos terminus ir palaiko pokalbį, todėl daugeliui atrodo, kad su jais iš tiesų kalbasi ir jiems padeda.
„Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė pastebi, kad pacientai dažnai prisipažįsta prieš vizitą aptarę savo simptomus su dirbtiniu intelektu. Ir tai ne vien nekalti klausimai – vis daugiau žmonių į pokalbių langą įkelia tikslius tyrimų rezultatus ir bando patys spręsti apie savo sveikatą. Deja, kartais jie atsisako paskirto gydymo arba eksperimentuoja su alternatyviomis priemonėmis.
Eilės ir nerimas
Šią tendenciją lemia ne tik technologijų raida, bet ir sveikatos priežiūros sistemos spragos. Pas specialistą tenka laukti savaites ar net mėnesius, o DI pasiekiamas visą parą ir be registracijos. Žmogui, kurį jau kamuoja nerimą keliantys simptomai, tai ypač svarbu.
Todėl būtų klaida medicininio DI populiarumą laikyti vien technologijų mada ar asmeniniu pacientų pasirinkimu. Daugiausia tai atsakas į pačios sveikatos sistemos ribotumą – eiles, painų kelią pas specialistus ir griežtai reglamentuotas diagnostikos galimybes. Kai žmogus kaskart girdi „kol kas nėra indikacijų tyrimams“ ar „jūsų eilė – po trijų mėnesių“, jis ieško kitų šaltinių, kurie paaiškintų jo būklę. Šia prasme dirbtinis intelektas – ne priežastis, o prieinamos medicinos stygiaus pasekmė.
2025 metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad nuo 2026-ųjų šeimos gydytojai galės skirti daugiau valstybės apmokamų tyrimų be siuntimo pas specialistus. Tai paklausūs tyrimai – nuo vitaminų iki infekcijų ir lėtinių ligų testų.
Į sąrašą įtraukti vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai anemijos priežastims patikslinti, vitamino D tyrimas, skydliaukės funkcijos tyrimai, H. pylori testas, greitieji žarnyno infekcijų testai vaikams, mikrobiologiniai pasėliai. Be to, natriuretinio peptido tyrimą numatyta plačiau taikyti sergantiems širdies nepakankamumu. SAM pabrėžė, kad tai sustiprins šeimos gydytojų vaidmenį, paspartins diagnostiką ir pagerins lėtinių ligų kontrolę.
Tačiau paaiškėjo, kad nemokami šie tyrimai bus ne visiems. Kiekvienam nustatytos griežtos indikacijos: vitamino D – tik sergant osteoporoze, B12 ir folio rūgšties – sergant tam tikrų tipų anemija, skydliaukės hormonų – griežtai pagal medicininius kriterijus.
Šios svarbios detalės ministerijos valdininkai visuomenei aiškiai nepaaiškino. Todėl pacientai tikisi nemokamų tyrimų visiems ir, išgirdę atsisakymą, neretai konfliktuoja su gydytojais.
Sumažino ir neperspėjo
Antra opi problema – staigiai sumažinti įkainiai, pagal kuriuos valstybė apmoka dalį tyrimų. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos duomenimis, kai kurie jų sumažinti kelis kartus ir iš anksto neaptarus su medikais. Formaliai diagnostikos galimybės išsiplėtė, tačiau gydytojai baiminasi, kad su naujais įkainiais įstaigos nenoriai atliks kai kuriuos tyrimus. Pacientas gali turėti teisę į nemokamą tyrimą, bet sulaukti atsisakymo vien todėl, kad jį atlikti nenaudinga.
Valstybinės ligonių kasos atstovai tvirtina, kad bendras finansavimas nesumažėjo, o buvo perskirstytas: dalis lėšų įtraukta į bazinį mokėjimą už prisirašiusį pacientą, ypač vyresnio amžiaus. Taip skaičiuojant, atskirų įkainių sumažėjimas turėtų būti kompensuotas. Pacientui žadama „daugiau nemokamų tyrimų“, o gydytojo rankas riša griežti finansiniai apribojimai. Galiausiai nepatenkinti abu: pacientai – dėl neišsipildžiusių lūkesčių, gydytojai – dėl to, kad negali laiku ir lanksčiai skirti reikiamų tyrimų.
Pagalbininkas, o ne pakaitalas
Todėl žmonės ir kreipiasi į dirbtinį intelektą. Veikia ir psichologinis veiksnys. Bendrauti su DI atrodo saugu ir anonimiška: nepatogius klausimus lengviau užduoti algoritmui nei gydytojui. Ramus, neutralus tonas leidžia jaustis, kad viskas aišku ir kontroliuojama. Net gydytojai pripažįsta, kad šiuo požiūriu DI gali būti naudingas, pavyzdžiui, ruošiantis konsultacijai ar norint geriau suprasti diagnozę.
Tačiau būtent čia slypi didžiausia rizika. DI nemato paciento, nevertina, kaip kinta simptomai, nežino visos ligos istorijos ir neturi klinikinės patirties. Jis remiasi tik vartotojo įvestais duomenimis ir išmokytais algoritmais, todėl atsakymai gali būti neišsamūs ar klaidingi. Paradoksas tas, kad kuo įtikinamiau ir „žmogiškiau“ toks atsakymas skamba, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus juo patikės, nustos nerimauti ir pas gydytoją nebenueis.
Šeimos gydytojai pokalbius su DI apie sveikatą vis dažniau lygina su „virtuvės“ patarimais: patys savaime jie nepavojingi, rizika atsiranda tada, kai jais remiantis priimami medicininiai sprendimai.
„Jei žmogus naudojasi DI, kad geriau suprastų informaciją ir paskui ją aptartų su gydytoju, tai normalu. Bet jei su tomis išvadomis jis eina ne pas specialistą, o į turgų vaistų, tai jau pavojinga jo sveikatai ir gyvybei“, – pabrėžia šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Panašios nuomonės laikosi ir E. Šukė. Pasak gydytojos, daugėja atvejų, kai pacientai, pasikliovę DI išvadomis, pakenkia sau. Ypač tai pasakytina apie onkologines ir lėtines ligas, kai prarastas laikas gali turėti negrįžtamų pasekmių.
Tą pačią mintį pabrėžia ir institucijos. Europos Komisija pripažįsta, kad dirbtinis intelektas gali padidinti medicinos prieinamumą bei veiksmingumą ir sumažinti gydytojų krūvį, tačiau neturi pakeisti klinikinio mąstymo ir asmeninio kontakto su pacientu.
Ekspertai sutaria: DI jau tapo sveikatos priežiūros sistemos dalimi ir gali būti naudingas tarpininkas tarp paciento ir gydytojo. Tačiau atsakomybės už sprendimus dėl sveikatos negalima perkelti algoritmams. DI gali parodyti kryptį, tačiau riba tarp pagalbininko ir gydytojo pakaitalo turi išlikti aiški.
„Ypač pavojingos yra praktikoje pastebimos situacijos, kai žmogus, vadovaudamasis pokalbių roboto atsakymu, nusprendžia nevartoti paskirtų vaistų, savarankiškai pakeičia jų dozę arba atidėlioja konsultaciją. Pasitaiko ir priešingų atvejų – DI pateikia ilgą retų diagnozių ar tyrimų sąrašą, kuris žmogui sukelia stiprų nerimą ir paskatina atlikti mediciniškai nepagrįstus tyrimus“, − pasakoja E. Šukė.
Tą pačią ribą brėžia ir „OpenAI“, pristačiusi „ChatGPT Health“ – internetinį įrankį užklausoms apie sveikatą. Bendrovė pabrėžia, kad paslauga nenustato diagnozių ir nepakeičia medicininės pagalbos, o tik padeda vartotojui geriau susigaudyti informacijoje ir pasiruošti konsultacijai.
Atskirą pavojų kelia vadinamosios DI „haliucinacijos“ – įtikinama, bet klaidinga informacija. Tyrimai rodo, kad į tą patį medicininį klausimą sistemos gali atsakyti skirtingai ir ne visada teisingai.
Simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos
Medicinos specialistai pabrėžia, kad tam tikromis kritinėmis būklėmis bet koks delsimas ir bandymas konsultuotis su technologijomis gali baigtis tragiškai.
„Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, staigų vienos kūno pusės silpnumą, kalbos ar sąmonės sutrikimą, patyrus stiprią alerginę reakciją, gausiai kraujuojant ar atsiradus labai stipriam, neįprastam skausmui, reikia kreiptis skubiosios pagalbos, o ne tęsti pokalbį su robotu. Itin atsargiai DI patarimus reikėtų vertinti ir kalbant apie vaistų dozes, nėštumą, mažų vaikų sveikatą, sudėtingas ligas ar psichikos sveikatos krizes“, – pabrėžia gydytoja.
Tikras gydytojas, priešingai nei kompiuterinė programa, vertina ne tik paciento tekstą, bet ir jo fizinę būklę – stebi odos spalvą, kvėpavimą, apčiuopia skaudamas vietas ir matuoja gyvybinius rodiklius. Šių duomenų pokalbių robotas gauti negali.
„Kartais diagnozę gali pakeisti nedidelė detalė – pakitusi odos spalva, kvėpavimo pobūdis, pilvo skausmingumas, neurologinis simptomas ar elgesio pokytis. DI šis informacijos paprasčiausiai neturi, nes apie žmogaus sveikatos būklę sprendžia tik iš parašyto teksto“, – sako E. Šukė.
Olga DIDŽIULIENĖ
Beje…
Virtualus kabinetas nesaugo medicinos paslapties
Kita didelė problema – jautrių asmens duomenų saugumas. Konsultuodamiesi su DI įrankiais, gyventojai dažnai nepagalvoja, kad jų asmeninė informacija gali tapti prieinama trečiosioms šalims.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius įspėja, kad asmens sveikatos duomenys priskiriami specialių kategorijų duomenims, kuriems taikoma itin griežta apsauga. Tačiau technologijų bendrovėms įprastos medicinos taisyklės negalioja.
„DI pokalbių roboto platforma nėra gydytojo kabinetas – jos teikėjui paprastai netaikoma tokia pati profesinės medicinos paslapties pareiga kaip gydytojui ar gydymo įstaigai. Konkretūs informacijos saugojimo terminai ir naudojimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos platformos ir privatumo nustatymų. Kai kuriais atvejais pokalbių turinys gali būti saugomas ar naudojamas paslaugai tobulinti. Todėl DI nereikėtų pateikti vardo, asmens kodo, kontaktinių duomenų, medicininių dokumentų ar kitų detalių, pagal kurias būtų galima atpažinti konkretų žmogų“, – aiškina A. Zinevičius.
„Svarbu aiškiai skirti: ši technologinė priemonė gali padėti rasti ir suprasti bendro pobūdžio informaciją, bet ji nėra sveikatos priežiūros specialistas ir neprisiima atsakomybės už gydymą. Be to, atskleidę konfidencialią informaciją apie savo sveikatą, žmonės negali būti tikri, kaip ji bus saugoma ir ar liks konfidenciali“, – teigia ekspertas.