Bendras būstas nesusituokus: teisiniai spąstai ir finansinės taisyklės prieš imant paskolą

Didelė dalis Lietuvos porų gyvena kartu, planuoja ateitį, ima būsto paskolas ir perka nekilnojamąjį turtą neįregistravusios santuokos. „Urbo“ banko duomenimis, apie 45 proc. būsto paskolų šalyje imamos su bendraskoliu. Iš šių paskolų net apie 40 proc. tenka bendrą namų ūkį vedančioms nesusituokusioms poroms (likę 60 proc. tenka sutuoktiniams).

Nors gauti bendrą paskolą galima ir be santuokos liudijimo, nesusituokusių partnerių turto teisinis režimas skiriasi iš esmės. Kuo daugiau finansinių įsipareigojimų sieja porą, tuo svarbiau iš anksto aiškiai susitarti, kaip bus tvarkomos santaupos, kas ir kiek mokės už būstą, komunalines paslaugas ar didesnius pirkinius ir kaip bus dalijamasis kasdienėmis išlaidomis.

„Tai rodo, kad daugeliui porų bendri finansai reiškia ne tik sąskaitą už vakarienę ar atostogas, bet ir būstą, paskolą, automobilį, vaikų išlaidas ar ilgalaikes santaupas. Todėl apie pinigus verta kalbėtis dar prieš atsirandant dideliems finansiniams įsipareigojimams – iš anksto aiškiai susitarti, kas už ką moka, kiek kiekvienas prisideda ir kaip bus tvarkomas bendras turtas bei biudžetas“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Solidarioji atsakomybė: bankui nesvarbu, kas moka įmokas

Norint imti bendrą būsto paskolą, santuoka nėra būtina sąlyga – nesusituokę partneriai taip pat gali tapti bendraskoliais [1.1]. Tokiu atveju bankas vertina abiejų asmenų pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitas aplinkybes. Vertindama dviejų žmonių pajamas, pora gali pretenduoti į didesnę paskolos sumą. 

Tačiau bendraskoliai turi suprasti, kad jie prisiima solidariąją atsakomybę prieš kreditorių. Tai reiškia, kad abu asmenys yra vienodai atsakingi už visos paskolos grąžinimą.

„Vertinant abiejų pajamas, pora gali pretenduoti į didesnę paskolos sumą, tačiau abu bendraskoliai solidariai atsako už visos paskolos grąžinimą. Tai reiškia, kad, nepadengus įmokos iš sutartos sąskaitos, bankas gali reikalauti visą mokėtiną sumą sumokėti iš kito bendraskolio. Todėl porai svarbu iš anksto apsibrėžti, kiek prie paskolos įmokų prisidės kiekvienas“, – aiškina „Urbo“ banko atstovas.

Bendroji dalinė nuosavybė: kodėl svarbu fiksuoti įnašus

Sutuoktinių ir nesusituokusių partnerių įgyto turto teisinis statusas skiriasi. Po santuokos įgytas turtas paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo to, kas kiek už jį sumokėjo. Nesusituokusioms poroms ši taisyklė negalioja. 

Nesusituokusios poros įgytas būstas teisiškai tampa bendrąja daline nuosavybe. Todėl pirkėjams itin svarbu iš anksto sutarti, kokia būsto dalis priklausys kiekvienam, ir notariškai fiksuoti asmeninius finansinius įnašus.

„Pavyzdžiui, vienas gali būti sukaupęs didžiąją dalį pradinio įnašo, o kitas daugiau prisidėti prie paskolos įmokų ar remonto. Jei būstas perkamas po lygiai, o finansinis abiejų indėlis skiriasi, verta tai aptarti dar prieš pasirašant sandorį. Kitu atveju po penkerių ar dešimties metų gali būti sudėtinga atsekti, kas ir kiek iš tiesų investavo, kaip buvo susitarta“, – pastebi J. Ivaška.

Prieš perkant būstą kartu, porai verta susitarti dėl keturių esminių dalykų: kokią pradinio įnašo dalį skirs kiekvienas, kaip bus mokamos paskolos įmokos, kaip bus dalijamos komunalinių paslaugų išlaidos ir kokia turto dalis priklausys kiekvienam partneriui.

Panašų principą galima taikyti ir kasdienėms išlaidoms. Vienos poros jas dalija tiksliai po lygiai, kitos – proporcingai gaunamoms pajamoms.

„Jei vienas uždirba 1,5 tūkst., o kitas – 3 tūkst. eurų, išlaidų dalijimas tiksliai per pusę vienam gali reikšti gerokai didesnę finansinę naštą. Galima susitarti, kad abu bendroms reikmėms skiria, pavyzdžiui, vienodą pajamų dalį. Svarbiausia, kad pasirinktas modelis būtų aiškus ir jo nereikėtų kiekvieną mėnesį kurti iš naujo“, – pažymi „Urbo“ banko atstovas.

Kaip patogiai sekti bendras išlaidas

Partneriams praktiška iš anksto apsibrėžti, kas bus laikoma bendromis šeimos išlaidomis: būsto paskolos įmokos, komunaliniai mokesčiai, maistas, automobilio išlaidos, kelionės ar prenumeratos . Smulkių kasdienių pirkinių skaičiuoti nebūtina, tačiau augant bendram biudžetui pravartu matyti bendrą vaizdą.

„Dažnai vienas žmogus moka būsto įmoką ir komunalinius, kitas dažniau perka maistą, apmoka degalus, bilietus ar savaitgalio išlaidas. Po kelių mėnesių nė vienam gali būti nebeaišku, ar jų indėlis iš tiesų panašus. Išlaidų sekimas nėra centų skaičiavimas – tai paprasčiausiai leidžia matyti bendrą finansinį vaizdą“, – akcentuoja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Kaip vieną iš patogių būdų J. Ivaška siūlo atidaryti atskirą bendroms išlaidoms skirtą sąskaitą, į kurią abu partneriai reguliariai pervestų sutartą sumą, o asmenines pajamas bei išlaidas tvarkytų atskirai. 

Didesnius pirkinius patariama apmokėti banko pavedimu arba kortele, kad išliktų aiški mokėjimų istorija. Tai ypač aktualu investuojant į būsto įrengimą, baldus ar buitinę techniką.

„Jei vienam iš partnerių priklausančiame būste kitas už savo pinigus įrengia virtuvę, sumoka už langų keitimą ar finansuoja didelę remonto dalį, vėliau gali būti svarbu parodyti, kuo konkrečiai jis prisidėjo. Banko išrašai ir pavedimų paskirtys tokiais atvejais yra kur kas aiškesni už prisiminimą, kas prieš kelerius metų už ką mokėjo“, – priduria jis.

Daugiau aiškumo reikia ir kaupiant bendras santaupas. Jeigu partneriai kas mėnesį taupo vienam tikslui, verta iš anksto susitarti ne tik dėl atidedamos sumos, bet ir dėl to, kieno vardu lėšos bus laikomos, kas galės jomis disponuoti bei kokiais atvejais jas bus galima naudoti.

„Bendra finansinė ateitis prasideda ne nuo bendros sąskaitos, o nuo aiškaus susitarimo. Kuo didesnės sumos ir ilgesni įsipareigojimai, tuo konkrečiau porai verta apsibrėžti, kas kiek prisideda, kaip tvarkomi bendri pinigai ir kaip dalijamos išlaidos“, – sako „Urbo“ banko atstovas.