Akcija „Paskutinės kelnės“: kodėl streikuoja „Bolt“ vairuotojai?

„Dabartinės darbo sąlygos mūsų visiškai netenkina, esame pasiryžę jas pagerinti. Gana dirbti už centus! Gerbkime save ir savo kolegas!“ – tokį pareiškimą socialiniuose tinkluose paskelbė „Bolt“ vairuotojai ir paskelbė streiką.

Daugelyje Lietuvos miestų vyko protesto akcijos, kurių metu taksi vairuotojai atsisakė priimti užsakymus. Rugsėjo 1 dieną keleiviai negalėjo pasinaudoti „Bolt“ paslaugomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir Kėdainiuose. Ypač pastebima akcija tapo Kėdainiuose, kur apie 90 proc. vairuotojų sustabdė darbą ir surengė automobilių koloną J. Basanavičiaus gatvėje.

Nepasitenkinimo priežastis – sumažinti tarifai. „Bolt“ platformos vairuotojai tvirtina, kad po tarifų sumažinimo rugpjūčio pradžioje jų pajamos smarkiai krito, ir dabar kai kurios kelionės atneša tik apie 1–1,5 euro gryno pelno. Dėl to, pasak vairuotojų, vis dažniau pasitaiko situacijų, kai jie prašo keleivių primokėti grynaisiais arba atšaukti užsakymą per programėlę.

Dar viena vairuotojų pretenzija kyla dėl mokesčių. Jie pabrėžia, kad yra sudarę sutartis su Estijos bendrove „Bolt“, todėl platformos komisinio mokesčio PVM, taikant atvirkštinį apmokestinimą, tenka susimokėti patiems. Jų teigimu, tai užkrauna papildomą bei nesąžiningą finansinę naštą, o pati bendrovė taip išvengia dalies mokestinių įsipareigojimų. Reikšdami nepasitenkinimą, vairuotojai prie Seimo rūmų surengė protesto akciją „Paskutinės kelnės“.

Anot protesto organizatorių, Lietuvoje platformoje dirbantys vairuotojai susidūrė su reikšmingu kelionių kainų sumažėjimu. Jie tvirtina, kad „Bolt“ tarifai pasikeitė per palyginti trumpą laiką, o apie pokyčius, pasak jų, nebuvo iš anksto informuota. Kaip pavyzdį organizatoriai pateikia 13 kilometrų kelionę. Liepos mėnesį keleivis už ją mokėjo 13–16 eurų, o vairuotojas gaudavo 10–11 eurų. Rugpjūčio pabaigoje ta pati kelionė klientui jau kainavo 8–10 eurų, o vežėjas iš jos gaudavo tik 4–6 eurus.

„Kokiu pagrindu „Bolt“ priėmė sprendimą gerokai sumažinti tarifus tuo metu, kai vairuotojų eksploatacinės išlaidos nemažėja, o degalų, draudimo, remonto ir techninės priežiūros kainos išlieka aukštos ar net auga?“ – klausia vairuotojai.

Ką atsako „Bolt“?

Dar viena vairuotojų pasipiktinimo priežastis – jų nuomone, tinkamos „Bolt“ vadovybės reakcijos nebuvimas. Bendruomenėje vairuotojai dalijasi savo patirtimi bendraudami su klientų aptarnavimo tarnyba ir skundžiasi žemais tarifais, užsakymų rodymo problemomis bei paskyrų blokavimu.

Vienas vairuotojų kreipėsi į klientų aptarnavimo tarnybą dėl kelionės kainos: „Ką tik patikrinau – nerodo tikslaus adreso. Ar jūs apskritai dirbate savo darbą? Prašau pagalbos. Pažiūrėkite, prašau. Važiuoti 7 km ir už tai gauti 4 eurus? Jūs juokaujate?“

Klientų aptarnavimo tarnybos atsakymas: „Matome, kad ši situacija smarkiai paveikė jūsų pasitikėjimą platforma, ir mums iš tiesų gaila, kad taip nutiko. Žinokite, kad jūsų atsiliepimas mums svarbus, ir mes jį perduosime atsakingai komandai apsvarstyti.“

Kitame kreipimesi „Bolt“ atstovas atsakė vairuotojui dėl skundų, susijusių su tarifais ir premijomis: „Suprantu, kad dėl degalų kainų, žemų kelionių tarifų ir naujausių premijų pasiūlymų galite jausti nusivylimą. Ačiū, kad pasidalijote savo nuomone, – tai mums svarbu. Kainodara Vilniuje nuolat peržiūrima. Tačiau pokyčiai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp vairuotojų pajamų ir keleivių paklausos.“

Vairuotojai tvirtina, kad nesulaukia konkrečių atsakymų į savo pretenzijas, ir mano, kad platformos reakcija nepakankama. „Bolt“ vairuotojų kaltinimus atmeta. Bendrovė teigia, kad atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas visiškai atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, o pats mokestis atitenka Lietuvos, o ne Estijos biudžetui. Bendrovėje taip pat pabrėžia, kad vairuotojų prašymai dėl papildomų keleivių mokėjimų pažeidžia platformos taisykles. Keleiviai raginami pranešti apie tokius atvejus.

Reikia keisti taisykles

Lietuvos platformų darbuotojų profesinė sąjunga siekia keisti ne tik „Bolt“ tarifus, bet ir pačią skaitmeninių platformų darbo reguliavimo sistemą.

Šį rudenį Seimas svarstys įstatymų projektus, galinčius pakeisti tokių bendrovių kaip „Bolt“ ir „Wolt“ veiklos taisykles. Profesinėje sąjungoje šį momentą laiko principiniu, mat šiuo metu platformos pačios nustato tarifus, savo komisinių dydį ir bendradarbiavimo su vairuotojais sąlygas, o apmokėjimą nustato algoritmai be pačių darbuotojų dalyvavimo.

Profesinės sąjungos atstovų nuomone, platformos vadina save tik tarpininkėmis tarp kliento ir vairuotojo, nors praktikoje kontroliuoja pagrindines darbo sąlygas ir gali blokuoti paskyrą. O degalų, draudimo, remonto ir automobilio nusidėvėjimo išlaidas, taip pat mokesčius, vairuotojas apmoka pats.

Profesinėje sąjungoje mano, kad tokia sistema leidžia bendrovėms daryti įtaką vairuotojų darbui, tačiau neprisiimant darbdavio atsakomybės. Profesinė sąjunga siūlo keisti teisės aktus ir reikalauja: įpareigoti skaitmenines platformas sudaryti su vairuotojais ir kurjeriais rašytines sutartis, kuriose iš anksto būtų nurodytas atlygio dydis; uždrausti blokuoti paskyras nepaaiškinus priežasčių; įpareigoti platformas teikti valstybei informaciją apie per jas dirbančių žmonių skaičių ir jų pajamų dydį.

Atskira pretenzija susijusi su pačiomis sutartimis. Profesinėje sąjungoje mano, kad sutikimas su programėlės naudojimo taisyklėmis negali būti laikomas visaverte paslaugų teikimo sutartimi, nes joje iš anksto nenurodytos pagrindinės bendradarbiavimo sąlygos – pavyzdžiui, darbo kaina ir apmokėjimo dydis.

Profesinės sąjungos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje 57 466 žmonės gavo individualius leidimus teikti transporto ar kurjerių paslaugas. 81,5 proc. kurjerių ir vežėjų ši veikla buvo pagrindinis pajamų šaltinis.

Profesinė sąjunga taip pat remiasi ES duomenimis, pagal kuriuos 19,6 proc. platformų darbuotojų gali būti klaidingai priskirti savarankiškai dirbančiųjų kategorijai. Dėl to jie neturi visaverčio samdomo darbuotojo statuso, negali lygiomis teisėmis derėtis dėl atlygio ir netenka dalies socialinių bei darbo garantijų.

Streikas – tik pradžia

Profesinė sąjunga rugsėjo 10 dieną palaikė vairuotojų streiką ir paragino kolegas išjungti programėles ir atsisakyti vykdyti užsakymus. „Nelikite abejingi – tik veikdami kartu galėsime pasiekti savo tikslus“, – sakoma kreipimesi.

Pagrindinis akcijos dalyvių reikalavimas – padidinti tarifus ir sumažinti komisinius, kuriuos platformos ima iš vairuotojų. Tačiau profesinėje sąjungoje pabrėžia, kad kalbama ne tik apie konkrečius „Bolt“ įkainius, bet ir apie visos platformų bei jose dirbančių žmonių santykių sistemos pokyčius. Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos koordinatorius Ignas Jonikas mano, kad bendrovės neturėtų turėti galimybės vienašališkai keisti paslaugų kainų. „Jie darė spaudimą, laikėsi verslo pusės ir tiesiog leido platformoms toliau savarankiškai nustatyti tarifus. Kaip žmonės galės išgyventi? Tai esminė problema, kelianti mums nusivylimą vyriausybės veiksmais“, – sakė I. Jonikas.

Ką sako valdžia

Dėl pokyčių būtinybės sutinka ir kai kurie politikai. Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad su „Bolt“ veikla susijusios problemos neapsiriboja mokesčių klausimais – valstybei reikia ieškoti kompleksinio sprendimo. „Ši situacija mums, be abejo, žinoma. Tokių paslaugų atsiradimas kelia tam tikrų rizikų ir problemų, tarp jų – susijusių su pačių darbuotojų interesais. Klausimas, ar į jas šiuo metu atsižvelgiama pakankamai?“ – teigė ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė atvejus, kai užsakymą vykdantis vairuotojas nesutampa su programėlėje nurodytu asmeniu. „Mums žinomi atvejai, kai iš bagažinės išlipa kitas žmogus ir sėda prie vairo, o tikrasis vairuotojas lieka miegoti bagažinėje“, – sakė T. Valys, pabrėždamas, kad tokios situacijos rodo būtinybę aiškiau reguliuoti platformų veiklą.

Problema perdėta?

Ne visi keleiviai ir vairuotojai palaiko streiko dalyvių reikalavimus. Diskusijų komentaruose nemažai keleivių tvirtina, kad „Bolt“ vairuotojai ir taip uždirba pakankamai, o tarifų didinimas tik padidins klientų išlaidas.

Vienas vartotojų rašo: „Kas jums trukdo eiti mokytis – į kolegiją, universitetą, išmokti gydytojo profesijos, imti kyšius ir nesiskųsti dėl „Bolt“? Kainos ir taip aukštos, o kondicionieriaus vasarą net normaliai negalite įsijungti. 80 proc. atvejų važinėjate atidarytais langais, kaip mano senelis. Kokia apskritai jūsų aptarnavimo kokybė? Ir dar norite gauti dvidešimtinę už penkių minučių kelionę.“

Kitas vartotojas nusiteikęs kur kas griežčiau: „Eik dirbti kito darbo, jei netenkina sąlygos, ir negadink nervų. Kodėl dėl tavęs žmonės turi mokėti daugiau?“

Net tarp pačių vairuotojų yra manančių, kad streikas beprasmis, ir abejojančių, ar jis padės pasiekti tarifų didinimą: „Streikas nepadės. Kol „Bolt“ dirbs užsieniečiai, kainos bus žemos. Vairuotojų ir taip pakanka, todėl „Bolt“ nekels tarifų.“

Kitas vartotojas kaltina akcijos dalyvius rinkos konkurencijos nesupratimu: „Bolt“ juokiasi iš tokių streikų. Vis tiek eisite dirbti, kai neužteks pinigų nuomai. Kažkodėl nesuprantate paprasto dalyko – konkurencijos. Jei „Bolt“ pakels tarifus, visi pereis į „Uber“, kad važinėtų pigiau. Ko jūs apskritai bandote pasiekti?“

Dar vienas vairuotojas rašo: „Jūs streikuokite, o aš vienas uždirbsiu.“

Kai kurie diskusijos dalyviai mano, kad akcija apskritai neturės pastebimos įtakos platformos darbui: „Aš apskritai nesuprantu, kokia prasmė rengti šį „mitingą“, kai didžioji dalis „Bolt“ vairuotojų – abejingi žmonės, kuriems nesvarbu, streikuojate jūs ar ne. Jiems tiesiog atiteks daugiau užsakymų. O „Bolt“ su savo milijardinėmis apyvartomis ant saujelės dirbančių vairuotojų apskritai nusispjovęs.“

Stefanija DUŠKEVIČ