Senas posakis „Gerkite, vaikai, pieną – būsite sveiki“ šiandien kelia vis daugiau abejonių. Vis daugiau žmonių netoleruoja laktozės arba yra alergiški pienui. Šie negalavimai kankina ir vaikus, ir suaugusiuosius.
Vieni kreipiasi į gydytojus, kad šie nustatytų tikslią diagnozę. Kiti ligą nusistato patys, dažnai pasitelkę dirbtinio intelekto pokalbių robotus, ir įprastus produktus keičia augaliniais. Treti seka ekologine mada: karvės pieną keičia avižų ar sojų gėrimu, kad tausotų planetą. Bet ar visiškai atsisakę gyvūninės kilmės pieno tikrai būsime sveikesni?
Kai pienas virškinamas prasčiau
Laktozės netoleravimas pasaulyje – įprastas reiškinys, ypač Azijos ir Afrikos šalyse. Rytų ir Pietryčių Azijoje – Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Tailande, Vietname – genetiškai nulemtą laktozės netoleravimą turi nuo 80 iki 100 procentų gyventojų, Afrikoje – 70–90 procentų. Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje – šis rodiklis svyruoja nuo 50 iki 70 procentų, o Šiaurės ir Vidurio Europoje laktozės netoleruoja nuo 5 iki 20 procentų gyventojų.
Lietuva priklauso pastarajai grupei, tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius laktozės netoleruojančių žmonių pas mus gerokai padaugėjo. Tam yra kelios priežastys.
Dalį šio augimo paaiškina geresnė diagnostika: dabar nustatoma daugiau atvejų, kurie anksčiau likdavo nepastebėti. Tačiau netoleruojančių laktozės iš tiesų daugėja.
Prie to prisideda per dažnas antibiotikų vartojimas, stresas ir greitasis maistas. Visa tai sutrikdo žarnyno bakterijų pusiausvyrą, todėl laktozė virškinama prasčiau.
Laktozės netoleravimo daugėja ir dėl visuomenės senėjimo. Daugumos žmonių laktazės fermento aktyvumas su amžiumi mažėja, todėl pienas ir jo produktai virškinami sunkiau.
Nenusistatykite diagnozės patys
Medikai perspėja: savarankiškai pradėta dieta be laktozės ir staigus pieno produktų atsisakymas gali labiau pakenkti nei padėti. Be svarbios priežasties išbraukus pieną iš raciono, organizmas gali pradėti gaminti mažiau laktazės – fermento, kuris skaido laktozę. Taigi pieno produktų atsisakęs žmogus ilgainiui gali pradėti jų netoleruoti.
Ypač pavojinga pieno produktus išbraukti iš vaikų raciono: kad sveikai augtų ir vystytųsi, vaikams kalcio reikia kasdien.
Klinikų tinklo „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė primena, kad su pieno produktais susiję du sutrikimai – laktozės netoleravimas ir alergija pienui.
„Laktozės netoleravimas – būklė, kai išgėrus pieno ar suvalgius jo turinčių produktų sutrinka virškinimas, nes organizmui trūksta laktazės – fermento, kuris skaido laktozę. Alergija karvės pienui – stipri imuninė organizmo reakcija į piene esančius baltymus: kazeiną, beta-laktoglobuliną ir alfa-laktalbuminą. Ji gali pasireikšti ne tik ūmiais virškinimo sutrikimais, bet ir odos niežėjimu, lūpų ir liežuvio tinimu, kosuliu ar net gyvybei pavojinga anafilaksija“, – sako O. Šepetienė.
Gydytoja priduria, kad laktozės netoleravimo simptomai paprastai priklauso nuo suvartotų pieno produktų kiekio, o alergiją gali sukelti net nedidelis pieno baltymo kiekis maiste.
„Dažniausi laktozės netoleravimo simptomai – pilvo skausmas aplink bambą ar pilvo apačioje, pūtimas, gurgimas ir pykinimas. Išgėrus pieno ar suvalgius laktozės turinčių produktų, gali prasidėti viduriavimas. Be virškinimo sutrikimų, gali skaudėti ar svaigti galva, sunkiau sekasi susikaupti“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, laktozės netoleravimą galima įtarti, jei šių simptomų atsiranda suvartojus bent dvi pieno produktų porcijas per dieną, pavyzdžiui, ledų, jogurto ar varškės. Diagnozei patvirtinti atliekamas vandenilio iškvepiamo oro testas, retais atvejais – laktozės toleravimo mėginys.
„Laktazės trūkumas dažnai būna priešlaikinio gimimo pasekmė. Vaisiaus laktazės aktyvumas didėja nėštumo pabaigoje, todėl 28–32 savaitę gimusiems neišnešiotiems kūdikiams jis gali būti sumažėjęs. Antrinis laktazės trūkumas gali išsivystyti ir dėl infekcinio uždegimo ar autoimuninių ligų, pažeidžiančių plonosios žarnos gleivinę. Po žarnyno infekcijos antrinis laktozės netoleravimas paprastai praeina per kelias savaites. Pacientams, kuriems nustatyta laktozės malabsorbcija (sutrikęs laktozės pasisavinimas) ir pasireiškia netoleravimo simptomai, rekomenduojama dieta su mažesniu laktozės kiekiu“, – priduria O. Šepetienė.
Nustačius laktozės netoleravimą, teks peržiūrėti mitybą: organizmas turi gauti visas reikalingas medžiagas ir vartodamas mažiau pieno produktų. Jie – pagrindinis kalcio, baltymų, vitaminų A, B12 ir D šaltinis, todėl valgiaraštį reikės papildyti kitais produktais, kuriuose yra šių medžiagų, arba vartoti maisto papildus.
Pavojingiausias – kalcio trūkumas, nes jis gali sukelti osteoporozę. Kalcio gausite valgydami daugiau riešutų, sėklų, ankštinių daržovių, apelsinų, figų, brokolių, lapinių kopūstų, gražgarsčių, batatų ir gerdami kalcio papildytą augalinį pieną.
Augalinio pieno populiarumas pasaulyje toliau auga. Ateityje pieno pakaitalų greičiausiai bus dar daugiau, tad kiekvienas galės rasti tinkantį ir savo skoniui, ir etiniams įsitikinimams.
Koks augalinis pienas jums tinka?
Augalinis pienas – vienas iš būdų pakeisti gyvūninės kilmės pieną. Iš ko jis gaminamas ir kuo skiriasi jo rūšys?
* Sojų pienas
Skonis: primena riešutus, gėrimas gana tirštas.
Nauda: baltymų turi beveik tiek pat, kiek karvių pienas, riebalų – nedaug. Tinka ieškantiems liesesnio pieno pakaitalo ir tiems, kas pieno geria ne kasdien ir nedaug.
Kam tinka: kavai, kakavai, desertams, kepiniams.
Galimas šalutinis poveikis vartojant dideliais kiekiais: pilvo pūtimas, skrandžio sudirgimas. Sojos – vienas dažniausių maisto alergenų. Sojų pupelės dažnai būna genetiškai modifikuotos, todėl rinkitės pieną, pagamintą iš genetiškai nemodifikuotų pupelių.
* Migdolų pienas
Skonis: švelnus, jaučiamas migdolų atspalvis.
Nauda: jame yra vitamino E ir naudingųjų riebalų, nedaug angliavandenių. Vitaminas E – antioksidantas, svarbus odos būklei. Daug kalcio turi tik kalcio papildytas migdolų pienas.
Kam tinka: kavai, pieno kokteiliams, kepiniams; galima gerti ir be priedų.
* Kokosų pienas
Skonis: saldokas, kokosų.
Nauda: gaminamas iš prinokusių kokosų minkštimo. Turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų – lauro rūgšties, pasižyminčios antimikrobinėmis savybėmis. Dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio vartoti saikingai.
Kam tinka: Rytų virtuvės patiekalams, itališkam rizotui, trintoms sriuboms, kokosų ledams ir kitiems desertams. Alergiškiems riešutams kokosų pienas dažniausiai tinka, tačiau prieš pradedant jį vartoti verta pasitarti su gydytoju.
Galimas šalutinis poveikis vartojant dideliais kiekiais: virškinimo sutrikimai.
* Avižų pienas
Skonis: švelnus, primena avižas, kreminės konsistencijos.
Nauda: jame yra skaidulinių medžiagų. Daug kalcio turi tik kalcio papildytas avižų pienas. Avižos gali būti užterštos gliutenu, todėl gliuteno netoleruojantiems tinka tik pienas su žyma „be gliuteno“.
Kam tinka: košėms, blynams ir pieniškiems padažams.
* Ryžių pienas
Skonis: saldus, primena ryžius, skystas.
Nauda: jame yra vitaminų, lengvai virškinamas. Turi daug angliavandenių, todėl netinka sergantiems cukriniu diabetu. Tinka alergiškiems riešutams ir vengiantiems sojų produktų.
Kam tinka: su sausais pusryčiais, pieno kokteiliams, karštam šokoladui.
Natalija BAGDONAVIČIENĖ
Beje…
Kaip nesuklysti renkantis?
Ne visas augalinis pienas ir jo produktai sveiki: daugelyje jų gausu cukraus, rafinuotų aliejų ir net druskos. Todėl:
- atidžiai skaitykite sudėtį etiketėje. Kuo ji paprastesnė, tuo geriau.
- Jei sudėtyje yra cukraus, druskos, saulėgrąžų aliejaus ar konservantų, ieškokite kito gėrimo.
- Neišsigąskite lecitino – jo yra kai kurių rūšių augaliniame piene. Tai natūrali medžiaga, dažniausiai gaunama iš sojų ar saulėgrąžų. Ji neleidžia gėrimui atsisluoksniuoti ir sveikatai nekenkia.
- Jei netoleruojate gliuteno, rinkitės pieną be kviečių, miežių ir rugių pėdsakų – su žyma „be gliuteno“.