Lietuvos banko apklausa griovė mitą: nuo sukčių dažniausiai nukenčia 18–29 metų jaunimas
Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad nuo internetinių ir telefoninių sukčių dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus ar technologijų mažiau išmanantys žmonės, yra klaidingas. Lietuvos banko atlikta apklausa atskleidė priešingą tendenciją: per pastaruosius 12 mėnesių nuo sukčiavimo nukentėjo 17 proc. respondentų, o dažniausiai apie patirtus nuostolius pranešė 18–29 metų gyventojai.
Tuo pat metu auga ir finansinis šios problemos mastas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2026 metų antrąjį ketvirtį šalies gyventojai ir įmonės dėl sukčių veiksmų prarado beveik 5 mln. eurų. Ekspertai pastebi, kad jauni žmonės nukenčia ne dėl technologijų neišmanymo, o dėl itin didelio skaitmeninio aktyvumo ir skubėjimo.
Skaitmeninis aktyvumas – palanki terpė apgaulei
Jaunimas vienu metu naudojasi dešimtimis skaitmeninių paslaugų ir nuolat gauna bankų, kurjerių tarnybų, prekybos platformų bei darbdavių pranešimus. Sukčiams pakanka į šį intensyvų informacijos srautą įterpti vieną įtikinamą pranešimą, kurį skubantis vartotojas patvirtina automatiškai.
„Jauno smokerio pažeidžiamumas kyla ne dėl technologijų neišmanymo, o dėl itin intensyvaus jų naudojimo. Kai vienu metu ieškoma būsto, perkama internetu, gaunamas pirmasis atlyginimas ir bandoma investuoti, netikėta žinutė apie siuntą, mokėjimą ar sąskaitos patikrinimą gali atrodyti kaip visiškai įprasta dienos dalis”, – sako banko „Bigbank” Klientų pažinimo ir sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovė Indrė Rakauskė.
Kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Saulėnas pabrėžia, kad šiuolaikinių sukčių tikslas dažniausiai yra ne įsilaužti į telefono ar banko sistemas, o pasitelkus socialinę inžineriją manipuliuoti žmogaus emocijomis – priversti jį išsigąsti, susirūpinti ir pačiam atlikti reikiamus veiksmus.
„Sukčiai pateikia įtikinamą priežastį, sukuria skubos jausmą ir duoda aiškią užduotį – prisijungti arba patvirtinti veiksmą. Jaunas žmogus gali atpažinti prastai parašytą laišką, tačiau šiandien netikras puslapis gali atrodyti visiškai profesionaliai. Todėl vertinti reikia ne vien dizainą, o tai, kokio veiksmo prašoma ir kodėl jį esą būtina atlikti nedelsiant”, – teigia G. Saulėnas.
Per tris mėnesius – tūkstančiai incidentų ir milijoniniai nuostoliai
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso užfiksuoti 3 718 sukčiavimo atvejai. Balandžio–birželio mėnesiais sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė pasisavinti 13,1 mln. eurų. Nors šalies finansų įstaigoms pavyko laiku sustabdyti 7,6 mln. eurų (59 proc. visos sumos), dalis lėšų pasiekė nusikaltėlius.
Iš viso sukčiams buvo pervesti 5,4 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko susigrąžinti ir nukentėjusiesiems grąžinti apie 422 tūkst. eurų, todėl galutiniai gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai per ketvirtį sudarė beveik 5 mln. eurų.
Analizė rodo, kad dažniausiai fiksuoti suklastoti SMS pranešimai ir elektroniniai laiškai – iš viso 1 514 atvejų (apie 41 proc. visų incidentų). Dar 732 atvejai buvo susiję su avansiniais mokėjimais, o 449 – su investiciniu sukčiavimu.
Populiariausi spąstai: nuoma, prekyba ir fiktyvios investicijos
Rudenį, prasidedant studijų metams Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, itin suaktyvėja būsto nuomos sukčiai. Schema išlieka klasikinė: patrauklia kaina siūlomas butas, užsienyje neva esantis jo savininkas ir raginimas skubiai pervesti rezervacijos mokestį. Policijos pareigūnai įspėja, kad rimtas pavojaus signalas yra nuomotojo prašymas pinigus pervesti kitam asmeniui, nei nurodyta pačiame skelbime.
Su pavojais susiduria ir prekybos platformų, pavyzdžiui, „Facebook Marketplace“, naudotojai. Čia sukčiai taikosi ne tik į pirkėjus, bet ir į pardavėjus – jiems atsiunčiama nuoroda, kurią paspaudus neva reikia patvirtinti gautą mokėjimą, užsakyti kurjerio paslaugą ar suvesti kortelės duomenis. Suvesti prisijungimo duomenys iškart perduodami nusikaltėliams. Saugumo specialistai primena: siūlymas bendravimą ar atsiskaitymą perkelti už oficialios platformos ribų yra tiesioginis signalas apie sukčiavimą.
Trečioji populiari schema – socialiniuose tinkluose platinamos investicinės reklamos. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažnai siūlo pradėti investuoti nuo nedidelių sumų – 100–250 eurų – ir netikroje platformoje rodo fiktyviai augantį pelną. Tai daroma siekiant įtikinti žmogų pervesti dar didesnes sumas.
I. Rakauskė pastebi, kad nukentėjusieji neretai investuoja ne tik asmenines santaupas, bet ir skolintas lėšas: „Kreipdamiesi dėl paskolos, jie neretai nurodo visai kitus tikslus, pavyzdžiui, būsto remontą, sveikatos išlaidas ar kitus asmeninius poreikius, nors iš tikrųjų pinigai vėliau pervedami sukčiams.”
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus investuoti į kriptoturtą, platinamus per susirašinėjimo programas „Telegram“, „Discord“ ar socialinius tinklus, kai žadama garantuota grąža, prašoma pereiti į nepažįstamas platformas ar telefone įsidiegti nuotolinio valdymo programas.
Saugumo taisyklė – tikrinti savarankiškai
Siekiant apsaugoti savo lėšas, būtina kritiškai vertinti bet kokį skubinimą, prašymus atskleisti duomenis ar patvirtinti operacijas, kurių patys nepradėjote.
„Svarbu prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos niekada neprašo atskleisti slaptažodžių ar daryti skubių pavedimų. Žinutėje pateiktos informacijos nereikėtų tikrinti spaudžiant nuorodą. Banko programėlę ar prekybos platformą atsidarykite savarankiškai, o sulaukę įtartino skambučio, užbaikite pokalbį ir patys paskambinkite oficialiai skelbiamu numeriu. Kelios papildomos minutės tokioje situacijoje gali apsaugoti visą pirmąjį atlyginimą ar būsto nuomai sukauptus pinigus”, – pataria „Bigbank” specialistė.
Ką daryti nukentėjus?
- Nedelsiant susisiekite su savo banku – užblokuokite kortelę ir prieigą prie e. bankininkystės sąskaitos.
- Praneškite policijai per portalą epolicija.lt.
- Informuokite saugumo tarnybas – apie įtartinas svetaines, SMS žinutes bei sukčiavimo atvejus praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt.