Kodėl verta pasitikrinti kaupimo III pakopoje galimybes
Apie tai, iš kokių pajamų gyvensime vyresniame amžiuje, dažniausiai pradedama galvoti tik artėjant pensijai. Vis dėlto finansų specialistai pabrėžia, kad būtent laikas yra pagrindinis investuotojo sąjungininkas: kuo anksčiau pradedama reguliariai atidėti dalį pajamų, tuo ilgesnį laiką jos yra investuojamos ir tuo didesnis tampa sudėtinių palūkanų poveikis.
Gyvenimo trukmei Lietuvoje ilgėjant, pensijoje žmonės praleidžia vidutiniškai 20 ar daugiau metų. „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius pastebi, kad gyventojams verta reguliariai įvertinti ne tik būsimų pajamų poreikį, bet ir papildomo kaupimo galimybes, iš kurių viena – III pensijų pakopa.
Reguliarumo reikšmė ir investavimo strategijos
Kaupiant pensijai svarbiausia yra ne pradinė įmoka, o reguliarus įprotis. Nuosekliai atidedant net ir nedideles sumas, ilguoju laikotarpiu pradeda veikti sudėtinių palūkanų efektas – uždirbta investicijų grąža yra vėl investuojama kartu su sukauptu kapitalu. Be to, periodinis lėšų pervedimas sumažina riziką investuoti visą sumą nepalankiu finansų rinkų etapu.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad investavimo strategija tiesiogiai lemia galimą riziką ir grąžą. „Swedbank“ III pakopos pensijų fondų, kurie iki 100 % lėšų investuoja į akcijas, grąža per pastaruosius trejus metus siekė iki 48 %. Tuo tarpu konservatyvesnių, vyresnio amžiaus žmonėms skirtų fondų grąža tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 16 %.
Didesnę akcijų dalį turintys fondai siūlo didesnį grąžos potencialą, tačiau kartu pasižymi ir didesniais vertės svyravimais. Todėl konkretų pensijų fondą rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į savo amžių, likusį laiką iki pensijos bei asmeninį pakantumą rizikai.
Mokestinė aplinka: kas pasikeitė nuo 2025 metų
Vertinant papildomo kaupimo priemones, reikšmingas vaidmuo tenka mokesčių taisyklėms. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kuriais naujai sudaromoms III pakopos pensijų kaupimo sutartims GPM lengvata buvo panaikinta.
Tačiau gyventojams, kurie sutartis sudarė iki 2024 m. gruodžio 31 d., taikomas dešimties metų pereinamasis laikotarpis. Jie iki 2034 m. pabaigos gali kasmet susigrąžinti iki 300 eurų sumokėto GPM (lengvata taikoma metinei įmokų sumai, neviršijančiai 1 500 eurų).
Nepriklausomai nuo sutarties sudarymo datos, šalyje išlieka kita mokestinė lengvata: jei kaupimas trunka ne trumpiau kaip penkerius metus ir iki pensinio amžiaus gyventojui yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, atsiimant sukauptas lėšas nereikia mokėti mokesčių nuo visos išmokos, įskaitant ir gautą investicinę grąžą.
Darbdavio įmokos – papildoma darbuotojų motyvavimo priemonė
Dar viena III pakopos ypatybė – prie darbuotojo kaupimo gali prisidėti darbdavys. Įmonėms, mokančioms įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų fondus, taikoma palanki mokestinė aplinka (šioms įmokoms netaikomi GPM ir „Sodros“ mokesčiai).
Pavyzdžiui, „Swedbank“ savo darbuotojams papildomai skiria 2 % atlyginimo dydžio sumą pensijai kaupti, kuri nėra išskaičiuojama iš jų algos. Jei darbuotojas pats nusprendžia savo lėšomis prisidėti dar 2 %, darbdavio dalis padidėja iki 4 %, o bendra pensijai nukreipiama suma pasiekia 6 % atlyginimo.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad tokios darbdavio įmokos privalo veikti kaip papildoma motyvacinė priemonė. Jos negali būti naudojamos siekiant išvengti mokesčių ir jomis negalima pakeisti jau sutarto bazinio darbuotojo atlyginimo ar įprastų priedų.
Susidomėjimas papildomu kaupimu toliau auga
Statistika rodo, kad tiek gyventojai, tiek įmonės aktyviau domisi šiomis galimybėmis. Per pirmuosius devynis mėnesius „Swedbank“ valdomo III pakopos pensijų fondų turto vertė padidėjo daugiau nei 60 %. Sutarčių su įmonėmis, pagal kurias darbdaviai moka įmokas už savo darbuotojus, sudaryta beveik 50 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o bendra tokių įmokų suma padvigubėjo.
Be to, per mažiau nei trejus metus „Swedbank“ III pakopos fonduose dalyvių, savo sąskaitose sukaupusių 10 000 eurų ir daugiau, skaičius išaugo daugiau nei aštuonis kartus.
Finansų specialistai rekomenduoja bent kartą per metus arba reikšmingai pasikeitus pajamoms peržiūrėti savo asmeninį finansų planą. Verta įvertinti, ar dabar atidedama suma atitinka realias finansines galimybes, ar pasirinktas fondas tebeatitinka rekomenduojamą amžiaus grupę bei ar egzistuoja galimybė prie kaupimo prisidėti darbdaviui.