Metro pažadas augančiam Vilniui
Vilniaus pakraščiuose ir priemiesčiuose daugėja namų, tačiau kelionė į darbą ar mokyklą vis dar priklauso nuo rytinio eismo. Į diskusijas sugrįžusi metro idėja šįkart siejama su „Rail Baltica“ ir miesto saugumu. Ką šis siūlymas galėtų pakeisti keleiviui ir kas skiria jį nuo realiai veikiančios transporto jungties?
Kasdienės kelionės iš miesto pakraščių
Pilaitės, Bajorų, Tarandės ar Balsių gyventojai, kitaip nei gyvenantieji miesto centre, su susisiekimo sunkumais dažnai susiduria vos išvažiavę iš savo rajono. Reikia pasiekti pagrindinę gatvę, stotelę, darbą ar vaikų ugdymo įstaigą. Kai kasdienė kelionė susideda iš kelių sustojimų, svarbi tampa ne vien jos trukmė, bet ir galimybė numatyti, kada pasieksi tikslą. O papildomos minutės ryte ir vakare atimamos iš laiko namuose.
Navigacijos bendrovės „TomTom“ 2025 metų duomenimis, Vilniuje 10 kilometrų kelionė per rytinį piką vidutiniškai truko 29 minutes, per vakarinį – 36 minutes. Taigi kasdien tokį atstumą į darbą ir atgal įveikiantis žmogus kelyje praleisdavo daugiau kaip valandą. Dalis šio laiko kelionei tektų ir tuščiomis gatvėmis, tačiau vien dėl spūsčių, bendrovės skaičiavimu, per metus prarandama apie 121 valandą.
Tačiau šis miesto paveikslas nesibaigia ties administracine Vilniaus riba. Toliau – Vilniaus rajono Avižienių, Riešės ir kitų seniūnijų gyvenvietės, kurių augimas keičia visos sostinės prieigų susisiekimo poreikius. Rajono savivaldybės duomenimis, pastaraisiais metais gyventojų čia vidutiniškai daugėja maždaug po 2 tūkst. per metus. 2026 metų pradžioje rajone buvo deklaruota apie 120,8 tūkst. gyventojų, o tarp sparčiausiai augančių seniūnijų įvardijamos Avižienių, Riešės, Nemėžio ir Mickūnų.
Po nemokamo laikotarpio bus taikoma jūsų pasirinkto plano kaina.
