Šildymo sezonas atneš skirtingas sąskaitas: kodėl už panašų butą vieni mokės keliskart daugiau
Artėjantis šildymo sezonas Lietuvos gyventojams žada didesnes išlaidas. Šilumos tiekėjai prognozuoja 15–20 proc. tarifų augimą, kurio nesumažins net palankios žiemos oro sąlygos. Pagrindinė to priežastis – per metus daugiau nei pusantro karto pabrangęs biokuras ir nuo metų pradžios panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.
Vis dėlto galutines gyventojų sąskaitas lems ne tik kuro kainos rinkoje, bet ir paties gyvenamojo pastato būklė bei jo energinis efektyvumas.
Sąskaitų skirtumai gali būti ir triženkliai
Skirtumas tarp energiškai efektyvių ir senų, neapšiltintų pastatų tiesiogiai atsispindi gyventojų piniginėse. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, praėjusį 2025–2026 m. šildymo sezoną senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose vidutinė šildymo kaina siekė apie 2,18 Eur/m², o energiškai efektyviuose namuose – vos 0,91 Eur/m².
Tai reiškia, kad standartinio 60 kv. m ploto buto gyventojas renovuotame name už šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo maždaug 76 eurais mažiau nei gyvenantis nerenovuotame pastate.
„Kuo brangesnė šiluma, tuo daugiau lėšų sutaupo modernizuotų daugiabučių gyventojai. Kokybiškai renovuotame pastate už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau. Lyginant pačios prasčiausios kokybės daugiabutį su nauju ar kokybiškai modernizuotu, išlaidos šildymui gali skirtis ir daugiau kaip tris kartus“, – teigia LŠTA vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.
Anot jo, galutinį mokėjimą lemia du skirtingi veiksniai: šilumos kilovatvalandės kaina, priklausanti nuo kuro išteklių rinkos, ir suvartotas šilumos kiekis, kurį diktuoja lauko temperatūra bei pastato energetinė būklė.
PVM lengvatos pabaiga ir brangstantis biokuras
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje pasiekė 8,07 ct/kWh (be PVM) – tai yra 27,5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, kai tarifas siekė 6,33 ct/kWh. Biokuras, kuris užtikrina net 80 proc. šalies centralizuotos šilumos poreikio, per pastaruosius metus pabrango 50–60 proc.
Kainų augimą paskatino praėjusią žiemą išaugęs biokuro suvartojimas ir sumažėjusios jo atsargos. Dėl to šilumos tiekėjai vasarą aktyviai pirko žaliavą naujam sezonui, o išaugusi paklausa dar labiau pakėlė kainas.
Papildomą spaudimą gyventojų piniginėms daro mokesčių pakeitimai. Nuo metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma anksčiau galiojusi 9 proc. PVM lengvata, o taikomas standartinis 21 proc. tarifas. LŠTA skaičiavimu, būtent šis pasikeitimas vidutinę galutinę šilumos kainą vartotojams padidino apie 12 proc.
Skydinė renovacija – greitesnis kelias į sandarumą
Prasta būsto fondo būklė išlieka opia problema šalyje. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, net 67 proc. visų Lietuvos gyvenamųjų pastatų priklauso žemai (D arba dar žemesnei) energinio naudingumo klasei. Būtent šie namai generuoja didžiausias šildymo sąnaudas.
LEA komunikacijos vadovė Vida Černiauskienė pabrėžia, kad energiškai efektyvus pastatas negali apsaugoti nuo pačios šilumos kainos padidėjimo rinkoje, tačiau dėl mažesnio energijos suvartojimo kainos augimas gyventojo sąskaitą veikia minimaliai. Tai patvirtina ir realūs pavyzdžiai: iš 359 praėjusiais metais Lietuvoje renovuotų daugiabučių net 220 pasiekė B, o trys – A energinio naudingumo klasę. Šių namų gyventojai už šilumą dabar moka vidutiniškai dvigubai mažiau.
Vienas iš būdų greitai pasiekti šį efektą – skydinė renovacija, kai pastato fasadas atnaujinamas iš anksto gamykloje pagamintais skydais.
„VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius atkreipia dėmesį, kad energijos taupymą lemia visas sprendinių kompleksas – sienų šiltinimas, konstrukcijų sandarumas, langų ir stogo kokybė bei šildymo sistemų modernizavimas.
„Skydinės renovacijos atveju siekiama ne tik apšiltinti sienas, bet ir užtikrinti maksimalų sandarumą. Pavyzdžiui, Vilniuje, renovuojant daugiabutį Tuskulėnų g. 6, numatyta pakeisti 65 langus, o tai leis dar labiau sumažinti šilumos nuostolius“, – sako J. Bortkevičius.
Didelis šio metodo privalumas – greitis ir minimalūs nepatogumai gyventojams. Minėtame Tuskulėnų g. 6 projekte fasado šiltinimo darbus planuojama atlikti per maždaug du mėnesius. Kadangi skydai gaminami gamykloje, pačioje statybvietėje darbai trunka trumpai, o gyventojams nereikia mėnesių mėnesiais gyventi apsuptiems pastolių bei statybinių dulkių.