Per savaitgalio mitingus dėl migracijos politikos policija sulaikė du asmenis

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre, Gedimino prospekte, vienas šalia kito vyko du priešingos krypties mitingai, atspindintys didėjančią visuomenės priešpriešą dėl šalies imigracijos politikos. Vinco Kudirkos aikštėje keli šimtai žmonių protestavo prieš masinę imigraciją, o kitoje gatvės pusėje daugiau nei šimtas susirinkusiųjų surengė kontrprotestą prieš rasizmą. Trečioji taiki akcija vyko Lukiškių aikštėje, kur nevyriausybinė organizacija kvietė diskutuoti apie migraciją per asmenines šeimų patirtis.

Saugumui užtikrinti sostinės centre sutelktos gausios policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgos. Nors pareigūnai stengėsi užkirsti kelią konfliktams, incidentų išvengti nepavyko – policija sulaikė du asmenis, o viena nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų atsidūrė ligoninėje.

Gausios pareigūnų pajėgos ir sulaikymai

Sustiprinti saugumo pajėgas sostinėje ir pasirengti galimiems incidentams nurodė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Viešajai tvarkai palaikyti policija pasitelkė apie 240 pareigūnų, o protestuojančias puses atskyrė specialiomis metalinėmis tvoromis. 

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pranešė, kad įvykio vietoje budėjo ir ugniagesių komanda, pasiruošusi reaguoti, jei būtų panaudoti degieji mišiniai (vadinamosios Molotovo kokteiliai). Pareigūnai taip pat tikrino kai kurių protestuotojų kuprines.

Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja informavo apie du užfiksuotus incidentus. Pirmasis – sulaikytas 1996 metais gimęs vyras, pažeidęs viešąją tvarką ir vartojęs necenzūrinius žodžius. Jam gresia administracinė atsakomybė.

Antrasis incidentas baigėsi ikiteisminiu tyrimu. Policija sulaikė 1977 metais gimusią moterį, kuri, kaip įtariama, smogė kitai protestuotojai ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę.

Kudirkos aikštėje – reikalavimai griežtinti imigracijos kontrolę

Vinco Kudirkos aikštėje vykusį protestą prieš imigraciją organizavo politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“. Organizatoriai pranešė, kad leidimas buvo išduotas 500 žmonių, tačiau, jų teigimu, susirinko daugiau dalyvių, atvykusių ir iš Kauno, Klaipėdos bei Mažeikių.

Protestuotojai laikė plakatus su šūkiais: „Neimportuokime nusikalstamumo“, „Sustabdykime masinę imigraciją“, „Saugi ir lietuviška Lietuva svarbiau nei pigi, nekvalifikuota darbo jėga verslui“, „Antilietuve Inga Ruginiene, nereikia mums nei islamistų, nei filipiniečių“ bei skandavo „Lietuva lietuviams“.

Renginio organizatorius, Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad migracijos mastai pastaraisiais metais yra per dideli, todėl būtina reikalauti pokyčių iš valdžios:

„Migracijos mastas yra per didelis, jeigu jis tęstųsi, mes nebepažintume savo šalies. (…) Yra ir kitų konkretesnių prašymų – dėl užsienio paslaugų centrų, kur verbuojami žmonės, uždarymo, kad lyg ir jau po truputį vyksta, truputį prasidėję, bet dar reikia tęsti, reikia mažinti kvotas, jeigu nėra pasiryžimo jų išvis atsisakyti.“

V. Sinica Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama griežtinti nusikaltusių užsieniečių deportaciją, ir siūlė sekti Danijos pavyzdžiu.

Mitinge pasisakęs kovotojas Sergejus Maslobojevas pabrėžė, kad užsieniečiai privalo gerbti vietos kultūrą ir tradicijas. „Lietuva yra mūsų namai ir mūsų atsakomybė. Ši žemė turi būti gerbiama, joje pirmiausia turi būti lietuvis“, – sakė jis.

Iš Kauno atvykęs protestuotojas Algis teigė, kad multikultūralizmą skatina Europos Sąjungos politika, kuria naudojasi pigesnės darbo jėgos siekiantys darbdaviai. Jam pritarė ir 70-metė vilnietė Laima, pabrėžusi, kad šaliai nereikia nekvalifikuotos darbo jėgos, o kultūriniai bei religiniai skirtumai gali kelti įtampą krikščioniškame krašte.

Tuo metu į protestą iš Jonavos atvykęs 29-erių Jeronimas Rimkūnas taip pat išreiškė nerimą, stebėdamas pastarojo dešimtmečio migracijos tendencijas kitose Europos Sąjungos šalyse.

Kitoje gatvės pusėje – protestas prieš rasizmą

Reaguodami į „Nacionalinio susivienijimo“ akciją, visuomenininkai kitoje Gedimino prospekto pusėje surengė „Demonstraciją prieš rasizmą“, į kurią susirinko daugiau nei šimtas žmonių. Jie siekė išreikšti nepritarimą migrantų persekiojimui bei, jų teigimu, viešojoje erdvėje platinamai rasistinei retorikai.

Akcijos dalyviai laikė plakatus su užrašais „Ne – rasizmui, ne – islamofobijai, taip – tolerancijai“ bei skandavo „Mes – antirasistai“, „Ne – neapykantai, ne – baimei, imigrantai laukiami“.

Vienas organizatorių, 24-erių Laurynas Tomelaitis, teigė neįžvelgiantis migracijos grėsmės Lietuvai:

„Musulmonų šiuo metu Lietuvoje yra 1,5 proc. Tai yra maždaug mažiau nei du žmonės per šimtą gyventojų.(…) Musulmonų bendruomenė Lietuvoje visuomet buvo, tai kad Nacionalinis susivienijimas yra prieš musulmonus, tai iš dalies ir yra prieš Lietuvą.“

Proteste dalyvavusi 26-erių Gabija pabrėžė, kad žmonių menkinimas dėl kilmės ar religijos jai nepriimtinas. Ji atkreipė dėmesį, kad statistika nepatvirtina teiginių, jog didėjantis migrantų skaičius lėmė didesnį nusikalstamumą.

Kita dalyvė Simona teigė, kad pačios dešiniosios pažiūros nėra blogis, tačiau istorija rodo, kad baimėmis dėl tautos išlikimo dažnai naudojasi kraštutinės jėgos:

„Labai smarkiai tomis baimėmis, labai dažnai naudojasi ultra dešinė, (…) ultra dešinė yra nesveika, tai žinome istoriškai. Pro ten prasiėjus jau galima matyti nacistinės simbolikos, tai svarbu išreikšti ne vien savo antirasistinę poziciją stovint čia, bet ir pasakyti – negerai, kai mes vaikštome tarp fašistų.“

Lukiškių aikštėje – pokalbiai prie kavos puodelio

Panašiu metu Lukiškių aikštėje nevyriausybinė organizacija „Sienos grupė“ surengė ramią akciją „Atsibusk nuo neapykantos“. Čia susirinkę keli dešimtys žmonių buvo vaišinami kava ir kviečiami pasidalyti savo šeimos migracijos istorijomis. Aikštėje pastatytame stende praeiviai galėjo pažymėti savo ar artimųjų kelionių maršrutus ieškant saugumo, darbo ar mokslo.

„Sienos grupės“ direktorė Emilija Švobaitė teigė, kad migracija yra natūralus reiškinys, o ne politinė programa:

„Migracija nėra ideologija ar politinė programa – tai visuomeninis reiškinys, egzistavęs visais laikais. Žmonės judėjo ir judės dėl karo, persekiojimo, darbo, meilės, šeimos, studijų ar tiesiog geresnio gyvenimo. Todėl būti apskritai „už“ ar „prieš“ migraciją yra šiek tiek panašu į buvimą už ar prieš lietų.“

Organizacijos teigimu, Lietuvoje šiuo metu nėra masinės imigracijos krizės, o užsieniečių skaičius stabilizavosi ir nuo 2023 metų netgi mažėjo.

Kylančios įtampos fone – teisėsaugos tyrimai ir skandalas dėl prekybos žmonėmis

Pastaruoju metu šalyje kylančias diskusijas dėl migracijos pakomentavo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pripažino, kad įtampa visuomenėje didėja, tačiau pabrėžė, jog valdžia su problemomis turėtų kovoti tiesiogiai, o ne naudodama tokius provokacinius simbolius kaip „kiaulės galvos ar kažkuo kitu“.

Diskusijos apie musulmonų bendruomenę ir jos galimą radikalizaciją paaštrėjo po incidento prie Kauno mečetės rugsėjo 11 dieną, kai baikerių grupė triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką bei prie maldos namų paliko kiaulės galvą. Dėl šio įvykio teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dar vienas tyrimas pradėtas dėl Vilniaus centre galimai sudegintos musulmonų šventosios knygos – Korano.

Tuo pat metu vidinių nesutarimų kyla ir pačioje musulmonų bendruomenėje. Lietuvos totorių atstovai iškėlė klausimų dėl Kauno mečetės valdymo ir vadinamojo antrojo muftiato vaidmens. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas atmetė įtarimus dėl bendruomenės radikalėjimo, teigdamas, kad protestas prie mečetės buvo nukreiptas prieš visus musulmonus.

Visuomenės aistras dar labiau pakurstė neseniai atskleistas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo. Įtariamuoju jame įvardijamas Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas, kuris taip pat vadovauja įdarbinimo agentūrai „Mecprego Europe“. 

Prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės teigimu, įtarimai pareikšti iš viso 7 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, o nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti net 64 asmenys. Ši byla susijusi su Filipinų piliečiais, kurie buvo atvežti dirbti į šalies paukštynus, tačiau, teisėsaugos duomenimis, patyrė išnaudojimą, prastas gyvenimo sąlygas, o jų dokumentai buvo pasisavinti.

Statistika: kas gyvena Lietuvoje?

Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo mėnesį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 226 999 užsieniečiai. Smarkiai pirmauja Ukrainos piliečiai (80,3 tūkst.), antroje vietoje – Baltarusijos (47,8 tūkst.), toliau rikiuojasi Rusijos (13,2 tūkst.), Uzbekistano (12,6 tūkst.) ir Indijos (9,4 tūkst.) piliečiai.

Ateityje imigracijos valdymo taisykles griežtinti žada Seime registruojamos pataisos bei diskusijos dėl kvotų peržiūrėjimo.