Vaikas vengia baseino ar kūno kultūros pamokų: kada po „nenoriu“ slypi svorio problemos ir gėda

Šalyje augant vaikų antsvorio ir nutukimo rodikliams, tėvams tampa vis sunkiau pastebėti ribą, kada vaiko pasyvumas yra paprastas kaprizas, o kada – gėda dėl savo kūno. Higienos instituto duomenimis, nors Vilniuje vaikų svorio rodikliai yra geriausi šalyje, su antsvoriu sostinėje susiduria 11,74 % vaikų, o su nutukimu – 4,24 %. Tai reiškia, kad bendrai su svorio problemomis susiduria beveik 16 % sostinės moksleivių.

Šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė paaiškina, kaip atpažinti paslėptą vaiko nerimą ir kodėl svorio reguliavimas turi prasidėti ne nuo griežtų dietų, o nuo bendrų šeimos įpročių keitimo.

Kada po žodžiu „nenoriu“ slepiasi gėda

Kai vaikas atsisako eiti į baseiną, vengia kūno kultūros pamokų, stovyklų ar bendrų nuotraukų, suaugusieji tai dažnai palaiko tingėjimu. Vis dėlto už šio elgesio gali slypėti savivertės krizė. Kūno svoris besiformuojančiam žmogui tampa itin jautria tema, ypač jei jis jaučia kitų žvilgsnius ar sulaukia pastabų dėl išvaizdos.

„Vaikas gali pradėti vengti kūno kultūros pamokų, baseino, stovyklų, bendrų nuotraukų ar kitų situacijų, kuriose jo kūnas tampa labiau matomas. Iš šalies tai kartais palaikoma tingėjimu ar nenoru sportuoti, nors iš tiesų vaikas gali jausti gėdą, bijoti komentarų ar jau būti patyręs patyčias“, – sako G. Gergelienė.

Gydytojos teigimu, vaikai retai tiesiai įvardija savo emocijas ar baimę būti sugėdintiems. Kur kas paprasčiau pasirinkti trumpą ir aiškų paaiškinimą.

„Kartais vaikas iš tiesų nemėgsta sporto. Tačiau kartais už tų kelių žodžių slypi labai daug emocijų ir net skausmo. Galbūt kažkas klasėje jau pavadino jį storu, gal jis bijo, kad persirengimo kambaryje į jį žiūrės kiti vaikai, gal jau kartą buvo iš jo pasijuokta ir jis nebenori to patirti dar kartą“, – pasakoja gydytoja.

Šis vengimas sukuria uždarą ratą. Mažiau judėdamas vaikas praranda ryšį su bendraamžiais, užsidaro namuose, o patiriamą įtampą pradeda malšinti maistu. Higienos instituto duomenys rodo, kad moksleivių pasyvumas glaudžiai susijęs su laiku prie kompiuterių ir telefonų: vaikų, kurie vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, dalis Lietuvoje išaugo iki 28,2 %.

Nutukimas yra lėtinė liga, o ne valios trūkumas

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vaiko svoris priklauso tik nuo mitybos ir judėjimo, o antsvoris rodo tėvų aplaidumą arba paties vaiko valios trūkumą. Gydytojai pabrėžia, kad nutukimas yra kompleksinė lėtinė liga, kuriai įtaką daro daugybė biologinių ir socialinių veiksnių.

„Vaiko svorį lemia genetika, hormonai, miegas, emocinė būsena, šeimos įpročiai, aplinka, net tai, kiek vaikas jaučiasi saugus ir kiek patiria streso. Todėl būtų neteisinga viską suvesti tik į auklėjimą ar valią“, – sako G. Gergelienė.

Miego trūkumas, nuolatinis stresas ar emocinis valgymas gali pakeisti vaiko alkio ir sotumo jausmą. Šeimos gyvenimo ritmas diktuoja mitybos bei poilsio kultūrą, kuri vaikui tampa norma.

„Šiandien žinome, kad nutukimas yra lėtinė liga. Jei sakome, kad vaikas tiesiog neturi valios, užkrauname jam atsakomybę už tai, ko jis vienas negali pakeisti“, – sako gydytoja.

Šeimos vaidmuo šiame procese yra esminis, tačiau jos užduotis – ne kontroliuoti ar gėdinti, o kartu kurti sveikesnę kasdienybę.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Kreiptis į specialistus rekomenduojama pastebėjus staigų svorio augimą, sąnarių skausmus, greitą nuovargį, knarkimą ar pasikeitusią vaiko emocinę būseną. Natūrali proga tokiam pokalbiui yra kasmetinė moksleivio sveikatos patikra, nors apie svorį kalbėti vis dar sunku tiek tėvams, tiek medikams.

„Tėvai dažniausiai geriausiai pažįsta savo vaiką. Mano darbe mamos pasakytas „jaučiu, kad kažkas ne taip“ ne kartą baigėsi savalaike diagnoze ir gydymu. Todėl šio vidinio jausmo nereikėtų ignoruoti“, – teigia gydytoja.

Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad vienas skaičius svarstyklėse neparodo tikrosios situacijos. Vertinant vaiką, KMI skaičiuojamas pagal jo amžių, lytį bei specialias augimo kreives. 

„Vaikui nevertiname vien skaičiaus svarstyklėse. Vertiname augantį organizmą, jo raidą ir visą šeimos aplinką. Tikslas nėra kuo greičiau sumažinti svorį. Kartais pakanka sulėtinti svorio augimą, kol vaikas paauga“, – aiškina šeimos gydytoja.

Gydytojas taip pat gali paskirti kraujospūdžio matavimą, gliukozės, glikuoto hemoglobino, lipidų, kepenų fermentų ar skydliaukės tyrimus, įvertinti miego kokybę, fizinį aktyvumą bei bendrą vaiko emocinę būklę.

Pagalba prasideda nuo šeimos įpročių keitimo

Nustačius antsvorį ar nutukimą, pagalba neturi virsti griežtomis dietomis ar sekinančiu sportu. Pirmasis žingsnis – nuoseklūs šeimos gyvenimo būdo pokyčiai.

„Visada pabrėžiu, kad gydome ne vaiką, o keičiame šeimos gyvenseną. Vaikui nereikia atskiro menu ar griežtų taisyklių. Pokyčiai turi vykti šeimoje“, – sako G. Gergelienė.

Šiuos pokyčius galima pradėti nuo paprastų įpročių: valgyti kartu prie bendro stalo nenaudojant telefonų ar kompiuterių, atsisakyti saldintų gėrimų, dažniau gaminti maistą namuose ir užtikrinti pakankamą miego trukmę. Svarbu keisti ir tarpusavio bendravimo toną.

„Vengčiau frazių: „tu per storas“, „mažiau valgyk“, „pažiūrėk į save“. Tokie žodžiai gali likti vaiko atmintyje visą gyvenimą. Daug prasmingiau sakyti: „Mūsų šeima nori būti sveikesnė. Pabandykime kartu judėti, gaminti namuose ir geriau išsimiegoti“, – pataria gydytoja.

Jei vaikas išgyvena stiprų emocinį sunkumą, susiduria su patyčiomis mokykloje ar patiria valgymo sutrikimų riziką, rekomenduojama kreiptis į psichologą. Kai gyvensenos pokyčių nepakanka arba nustatomas sunkesnis nutukimo laipsnis, šeimos gydytojas siunčia konsultacijai pas vaikų endokrinologą ar gydytoją dietologą. 

Paauglystėje, esant nustatytoms indikacijoms, gydymo planas gali būti plečiamas skiriant ir medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, GLP-1 receptorių agonistus. Pagrindinė taisyklė tėvams – veikti kartu su vaiku, nesukuriant jam papildomo streso ir kaltės jausmo.