Už nelegalų filmų atsisiuntimą šiemet nubausta per 200 gyventojų: lyderiu tapo vienas filmas
Interneto vartotojams, kurie filmus ar serialus vis dar pratę siųstis nelegaliai, gresia šimtus eurų siekiančios baudos. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) aktyviai stebi dalijimosi failais tinklus ir fiksuoja pažeidėjus. Nuo 2026 metų pradžios už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus komisija jau nubaudė 201 fizinį asmenį.
LRTK Teisės skyriaus vedėjo Vadimo Gasperskio teigimu, didžioji dalis šių pažeidimų buvo susiję su nelegaliu kūrinių atsisiuntimu ir platinimu naudojantis „Torrent“ technologija. Kadangi ši sistema veikia abipusio dalijimosi principu, siųsdamasis filmą vartotojas tuo pačiu metu jį platina kitiems tinklo nariams, o tai teisiškai traktuojama kaip autorinių teisių pažeidimas.
Populiariausių sąraše – ir užsienio, ir lietuviški kūriniai
LRTK stebi tik tuos kūrinius, dėl kurių apsaugos kreipiasi patys teisių turėtojai, todėl į oficialią statistiką patenka ne visi populiarūs filmai. Šių metų statistikoje išsiskiria viena konkreti juosta.
„Šiemet neabejotinas lyderis pagal nustatytus pažeidimus ir nubaustų asmenų skaičių buvo filmas „Mūšis po mūšio“ (angl. „One Battle After Another“). Už šio kūrinio neteisėtą atsisiuntimą ir platinimą nubausta daugiau nei 40 asmenų“, – teigė V. Gasperskis.
Tarp kitų dažniausiai fiksuojamų nelegalaus turinio objektų rikiuojasi tiek lietuviškos premjeros, tiek visame pasaulyje žinomi projektai.
„Tarp kūrinių, kuriuos šiemet taip pat itin dažnai fiksavo neteisėtai atsisiunčiant ir platinant, yra filmas „Vilko gomurys“, serialas „A Knight of the Seven Kingdoms“, „Hario Poterio“ filmų saga, taip pat filmai „Pietinia kronikas“, „Mikis 17“ ir „Kopa. Antra dalis“, – vardijo pašnekovas.
Kaip nustatomi pažeidėjai
LRTK taiko nuoseklią procedūrą, kad nustatytų asmenis, siuntusius nelegalų turinį. Pirmiausia specialistai užfiksuoja konkretų IP adresą, iš kurio buvo platinamas saugomas kūrinys, o gavę teismo leidimą kreipiasi į interneto paslaugų teikėją ir sužino abonento duomenis. Vis dėlto sutarties savininkas nėra automatiškai pripažįstamas kaltu.
„Praktikoje pasitaiko įvairių situacijų. Interneto ryšiu namuose dažnai naudojasi keli žmonės, todėl gali paaiškėti, kad kūrinį atsisiuntė ne sutarties turėtojas, o kitas šeimos narys – pavyzdžiui, sutuoktinis ar vaikas. Pasitaiko ir atvejų, kai turiniu naudojosi nepilnametis. Todėl kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai ir stengiamės kuo tiksliau nustatyti faktines aplinkybes“, – sakė V. Gasperskis.
Jeigu tyrimo metu trūksta įrodymų, asmuo nėra baudžiamas. Komisijai svarbu, kad administracinė atsakomybė nebūtų taikoma vien formaliai už tai, kieno vardu sudaryta interneto paslaugų sutartis. Nustatytą abonentą specialistai kviečia pateikti paaiškinimus ir vertina jo nurodytas aplinkybes.
Ignoravimas tyrimo nesustabdo
Už pirmą kartą padarytą pažeidimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 280 iki 600 eurų, tačiau įprastai siūloma sumokėti pusę minimalios sumos – 140 eurų. Jei šis nurodymas neįvykdomas, byla nagrinėjama toliau, o pakartotinai nusižengus bauda auga ir gali siekti nuo 600 iki 850 eurų.
V.Gasperskis atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylas labai svarbus paties vartotojo bendradarbiavimas.
„Nagrinėdami kiekvieną atvejį taip pat vertiname, ar žmogus bendradarbiauja, pateikia paaiškinimus ir padeda nustatyti faktines aplinkybes. Jei asmuo į LRTK kreipimąsi nereaguoja, tai tyrimo nesustabdo – byla gali būti nagrinėjama remiantis surinktais duomenimis. Kita vertus, pasitaiko nemažai atvejų, kai, įvertinus žmogaus paaiškinimus ir visas aplinkybes, administracinė nuobauda nėra skiriama“, – teigė pašnekovas.
Daugeliui žmonių pakanka pirmojo kontakto su komisija ir įspėjimo, todėl pakartotiniai nusižengimai šalyje nėra dažni.
Visuomenės požiūris keičiasi
Bendra situacija piratavimo srityje Lietuvoje pamažu keičiasi į gerąją pusę. Palyginimui, praėjusiais 2025 metais LRTK iš viso skyrė 146 administracines nuobaudas: 5 įspėjimus ir 141 baudą. Didžioji dalis jų buvo skirta už autorių ir gretutinių teisių apsaugos pažeidimus. Vienu ryškiausių praėjusių metų pavyzdžių tapo filmas „Pietinia Kronikas“ – už jo nelegalų atsisiuntimą ir platinimą pernai nubausta daugiau nei 30 asmenų.
Anot specialistų, prie teigiamų pokyčių prisideda ne tik nuobaudos, bet ir geresnis legalaus turinio platformų prieinamumas bei kylantis šalies gyventojų pragyvenimo lygis.
„Žinoma, pažeidimų vis dar nustatome, o noras ar pagunda turinį gauti nemokamai niekur nedingo. Vis dėlto, jeigu lygintume su situacija prieš dešimt ar daugiau metų, mūsų vertinimu, visuomenės požiūris į legalų turinio vartojimą ir autorių teisių apsaugą yra pastebimai pasikeitęs į gerąją pusę“, – pabrėžė V. Gasperskis.