Prezidento patarėjas: dėl išlaidų gynybai biudžeto deficitas galėtų viršyti 3 proc.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda būtų pasirengęs pritarti didesniam nei 3 proc. kitų metų valstybės biudžeto deficitui, jei to reikėtų krašto apsaugos finansavimui užtikrinti.

„Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną tam tikrose proto ribose fiskalinį deficitą, negu turėti saugumo deficitą“, – sakė V. Augustinavičius. Jis pažymėjo, kad nepakankamas šalies saugumas ateityje valstybei kainuotų kur kas brangiau nei trumpalaikiai finansiniai nukrypimai nuo biudžeto drausmės.

V. Augustinavičiaus teigimu, 3 proc. deficito riba nustatyta Mastrichto kriterijuose, tačiau dėl didesnio deficito būtų galima tartis su Europos Komisija. Jis taip pat pabrėžė poreikį derinti išlaidas gynybai su visuomenės socialiniais poreikiais.

„Tikrai galima kalbėti apie tai, kad tos gynybos išlaidos – tai yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri iš esmės ilgalaikiu laikotarpiu neturės ypatingos neigiamos įtakos fiskalinei politikai“, – aiškino šalies vadovo patarėjas.

Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šių lėšų reikia kariuomenės divizijai kurti ir Vokietijos brigadai priimti.

Patarėjas taip pat kalbėjo apie poreikį sušvelninti išaugusių degalų kainų poveikį. Jo teigimu, papildomų lėšų gali prireikti galimam akcizų ar viešojo transporto kainų mažinimui ir pažeidžiamų visuomenės grupių pajamų didinimui 2027 m.

„Biudžete turėtų būti numatytos priemonės, kurios didintų ir mažesnių pajamų gavėjų pajamas, ir senjorų pajamas, ir pajamas šeimoms su vaikais. Tai jeigu šios priemonės bus numatytos biudžete, situacija jau gerės. Jeigu yra fiskalinių galimybių svarstyti platesnes įvairias priemones, be abejo, jos galėtų būti svarstomos“, – teigė V. Augustinavičius.

V. Augustinavičius taip pat teigė, kad valstybės stiprumą rodo ne degalų pigumas, o gyventojų galimybė oriai gyventi, kai jų pajamos auga sparčiau už degalų kainas.

Siekiant didinti valstybės pajamas, laukiama finansų ministro Taurimo Valio ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlymų dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo.

V. Augustinavičius pripažino, kad Lietuvai bus sudėtinga atitikti Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimus, ir pažymėjo, kad su panašiu iššūkiu susiduria ir kitos gynybą stiprinančios šalys. Prognozuojama, kad 2026 m. valstybės skolos santykis su BVP sieks apie 45 proc., o Mastrichto kriterijuose numatyta 60 proc. riba.