Grafičiai, sudarkytos iškabos ir apgadintos skulptūros nieko nebestebina. Ar vandalizmas tampa nauja norma?
Vilniuje atsirado dar viena žalia ir jauki poilsio erdvė gamtoje – Jeruzalės tvenkinio parkas. Lankytojams įrengta terasa prie vandens, edukacinės erdvės ir specialus pažintinis takas, pritaikytas žmonėms su negalia ir tėvams su vaikų vežimėliais. Parko kompleksas jau atvertas lankytojams. Čia veikia vaikų žaidimų ir sporto aikštelės bei visos projekte numatytos poilsio zonos.
Vis dėlto dar iki oficialaus atidarymo parkas susidūrė su vandalizmo aktais. Savivaldybės duomenimis, nežinomi asmenys apgadino informacinius stendus ir sudarkė neseniai sutvarkytą veją. Miesto valdžia įvykį pavadino nepagarba viešajai erdvei, sukurtai miestiečiams. „Šis parkas atsirado ne per vieną dieną – jį kuriant įdėta daug darbo, rūpesčio ir dėmesio gamtai bei žmonėms“, – teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime.
Miesto valdžios atstovai ragina gyventojus tausoti viešąsias erdves ir prisidėti prie jų išsaugojimo. Vis dėlto vis dažniau atrodo, kad vandalizmas tampa kasdieniu reiškiniu.
Nerimą kelianti tendencija
Pastaruoju metu Vilniuje įvyko nemažai garsių vandalizmo atvejų. Vienas jų – vasario 26 dieną V. Kudirkos aikštėje. Du nežinomi asmenys apliejo Vinco Kudirkos paminklą raudonais dažais ir pasišalino.
Kiek anksčiau vandalų taikiniu tapo Vilniaus centre, prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, stovintis karaliaus Mindaugo paminklas. Iškart po Valstybės atkūrimo dienos ant jo atsirado provokuojantis užrašas baltarusių kalba „Vilnia naša“ („Vilnius mūsų“). Paminklas greitai nuvalytas, tačiau kaltininko nustatyti nepavyko. Tokiu pačiu užrašu buvo sudarkyti ir kiti istoriniai miesto objektai.
Jei grafičius dažniausiai galima palyginti greitai pašalinti, kai kurie vandalizmo aktai palieka kur kas rimtesnių padarinių. Antai Vilniuje bandyta apgadinti garsiąją skulptūrą „Margutis“. Policijos duomenimis, 42 metų vyras padegė akmeninę skulptūrą ir apgadino vieną žinomiausių miesto meno objektų.
Kenčia ir verslas
Nuo vandalų veiksmų vis dažniau nukenčia ne tik miesto erdvės ir paminklai, bet ir verslas. Vilniaus centro kavinių, restoranų ir parduotuvių savininkai praneša apie nuolatinius turto gadinimo, vagysčių ir agresyvaus elgesio naktimis atvejus.
Verslininkų teigimu, pažeidėjai laužo ir rauna dekoratyvinius augalus, gadina lauko baldus ir apdailos elementus, daužo langus, aprašinėja sienas ir vagia dekoro daiktus. Daug incidentų užfiksuoja vaizdo stebėjimo kameros. Vienu atveju kameros nufilmavo vyrą, nusilengvinusį tiesiai prie įėjimo į kavinę, – padarinius įstaigos darbuotojams teko tvarkyti patiems. Ypač aštriai problema juntama Senamiestyje, kur verda naktinis gyvenimas. Įstaigų savininkai pažymi, kad didelis lankytojų srautas atneša pelno, bet kartu didina tokių incidentų riziką.
Verslininkai pabrėžia, kad tokių veiksmų žala gali būti didelė. Apgadinto turto atkūrimas, pavogtų daiktų keitimas ir teritorijos valymas reikalauja papildomų išlaidų, kurios kai kuriais atvejais siekia kelis tūkstančius eurų.
Policijos duomenimis, tokius pažeidimus dažniausiai padaro jauni neblaivūs žmonės. Vis dėlto verslo atstovai mano, kad problema įgauna sisteminį pobūdį ir reikalauja aktyvesnio miesto tarnybų bei teisėsaugos dėmesio.
Su panašia situacija neseniai susidūrė virtuvės šefas Vylius Blauzdavičius, žydų virtuvės restorano „Baleboste“ savininkas. Socialiniuose tinkluose jis pranešė, kad Halės turgaus teritorijoje įsikūrusioje įstaigoje buvo išdaužtas langas. Savininkas pabrėžė, kad labiausiai jį papiktino ne pats vandalizmo faktas, o policijos reakcija. V. Blauzdavičius neatmetė, kad incidentas galėjo būti antisemitinio pobūdžio.
„Atvirai kalbant, Lietuvos policija rodo nenorą dirbti. Išdaužtas langas, policiją iškvietėme po minutės, jie atvažiavo po dviejų valandų. Aplink pilna kamerų, kurios veikia dienos metu. Jei nutiks dar kokia nelaimė, tikiuosi, jie bus ramūs, kad padarė viską, ką galėjo. Gerbiu jų tarnybą, bet susidaro įspūdis, kad jie daro viską, kad nutrauktų tyrimą ir nieko nereikėtų daryti. Suprantu, kad pareigūnų trūksta, bet argi tai mano, kaip mokesčius mokančio ir čia gyvenančio piliečio, problema?| – rašė V. Blauzdavičius „Facebook| paskyroje.
Grafičiai – menas ar vandalizmas?
Dar vienas jau seniai ginčų keliantis klausimas – kaip vertinti grafičius? Miestui tai sena problema: savivaldybė reguliariai rengia užrašų ir piešinių šalinimo kampanijas, tačiau nelegalių grafičių vis dar labai daug.
Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad rajonai, kuriuose namų sienos išmargintos grafičiais, gali būti vertinami kaip nelabai saugūs ir mažinti nekilnojamojo turto vertę. Jis remiasi ir „išdaužtų langų teorija“, pagal kurią matomi netvarkos ženklai gali skatinti tolesnį pažeidimų augimą.
„Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad grafičiais išmarginta aplinka mažina nekilnojamojo turto vertę. Gyventojai taip pat teigia nesijaučiantys saugūs vaikščiodami tokiose vietose. Remiantis kriminologo George’o Kellingo ir politologo Jameso Wilsono suformuluota „išdaužtų langų teorija“, matomi aplinkos netvarkos ženklai skatina netinkamą elgesį kartoti, o tai gali lemti net sunkius nusikaltimus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vilniaus meras.
Mieste jau pradėta programa, kuria siekiama nuvalyti nuo sienų neteisėtus grafičius ir užkirsti kelią naujiems. Iki 2026 metų planuota užrašus ir piešinius nuvalyti nuo maždaug 110 km ilgio ruožo iki dviejų metrų aukščio – tai didesnis atstumas nei kelias nuo Vilniaus iki Kauno. Pagal programą taip pat numatyta įrengti papildomų vaizdo stebėjimo kamerų ir glaudžiau bendradarbiauti su policija.
Vis dėlto miesto valdžios požiūris sulaukia ir kritikos. Vilniaus dailės akademijos Studentų atstovybė kreipėsi į merą, miesto tarybą ir administraciją, išreikšdama susirūpinimą dėl dabartinės politikos. Iniciatyvą parėmė menotyrininkai, tyrėjai ir dėstytojai.
„Veikiau iš valdžios pozicijų miestui primetama „valymo“ strategija. Manome, kad miestas turi palikti vietos saviraiškos laisvei ir neformaliai, spontaniškai kūrybai užgimti, plėtotis ir skleistis“, – teigiama atstovybės kreipimesi.
Lietuvos menininkų bendruomenė taip pat sukritikavo sustiprintą kovą su grafičiais ir pažymėjo, kad ne visus gatvės piešinius galima laikyti vandalizmu. Jų nuomone, miestui svarbu išsaugoti erdvę meninei saviraiškai.
Teminėse bendruomenėse, tarp jų „Facebook“ grupėje „Vilnius graffiti“, vartotojai ragina fiksuoti miesto gatvės meną. Grupės administratoriaus pranešime rašoma: „Gatvės menui gresia pavojus. Kadangi dabar miesto valdžia skiria 1,5 mln. eurų tam, kad Vilniaus sienos taptų pilkos, siūlau užfiksuoti Vilniaus sienų nuotraukas. Žymos, trafaretai, tiesiog piešiniai. Tik nenurodykite adresų!“
Nuo to neapsaugotas niekas
Dažnai žmonės lieka abejingi vandalizmo problemai, kol ji nepaliečia jų asmeniškai. Vis dėlto į rizikos zoną gali patekti bet koks privatus turtas – pirmiausia gatvėse pastatyti automobiliai.
Antai Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje priešais Santuokų rūmus, nežinomas vyras apgadino iškart kelis palei kelią stovinčius automobilius. Policijos duomenimis, jis ėjo palei stovėjimo aikštelę ir vieną po kito gadino transporto priemones. Į vietą operatyviai atvyko patrulių ekipažai, įtariamasis sulaikytas. Pranešama, kad vyras buvo blaivus. Išdaužyti automobilių stiklai, apgadinti veidrodėliai, kėbulo elementai ir žibintai, nuleistos padangos.
Panašūs incidentai Lietuvoje fiksuojami reguliariai. 2026 metų vasarį Vilniuje grupė jaunuolių apgadino šešis automobilius stovėjimo aikštelėje Kalvarijų gatvėje. Policijos duomenimis, transporto priemonės sugadintos iš chuliganiškų paskatų: vienų automobilių išdaužti stiklai, kitų apgadinti kėbulo elementai ir galinio vaizdo veidrodėliai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Kai kuriais atvejais žala būna dar didesnė. Antai Vilniuje, stovėjimo aikštelėje Peteliškių gatvėje, per vieną naktį apgadinta iškart dvylika automobilių: daužyti veidrodėliai ir stiklai, taip pat vogtos atskiros kėbulo detalės.
Nukenčia ne tik automobiliai, bet ir daugiabučių gyventojų turtas: laiptinėse palikti dviračiai, pašto dėžutės, lauko durys ir kiemo infrastruktūros elementai. Kai kuriais atvejais fiksuojami fasadų apgadinimai ir grafičiai ant gyvenamųjų namų.
Iškalbinga ir tai, kaip valdžia vertina miesto aplinkos pažeidžiamumą. Vilniaus meras V. Benkunskas pažymėjo, kad didelė dalis slėptuvių įrengta daugiabučių rūsiuose ir sandėliuose. Jo teigimu, tokie objektai negali būti nuolat atrakinti, nes juose laikomas turtas, o priežiūros stoka gali sukelti papildomų problemų – nuo vagysčių iki vandalizmo.
„Tai arba sandėliai, arba rūsiai, kur taip pat laikomas turtas, ir jie negali būti nuolat atrakinti dėl saugumo, dėl vagystės grėsmės. (…) Tokiu atveju po penkių minučių kils kitų su saugumu, vandalizmu ir vagystėmis susijusių problemų, ir čia nėra sprendimo“, – sakė V. Benkunskas.
Stefanija DUŠKEVIČ