Pavojingas kelias į mokyklą: kodėl vaikai pažeidžia taisykles

Prasidėjus naujiems mokslo metams, miestų gatvėse padaugėja ir moksleivių, ir vairuotojų. Tėvams tai – dar viena priežastis nerimauti. Atrodytų, jaudintis nėra dėl ko: dauguma moksleivių gerai žino, kaip elgtis gatvėje. Tačiau tikrovė būna visai kitokia. Kodėl vaikai, puikiai išmanantys taisykles, jas vis tiek pažeidžia?

Taisykles reikia ne tik žinoti, bet ir jų laikytis

Atėjus rudeniui, apie neatsakingą vaikų elgesį keliuose signalizuoja ne tik vairuotojai, bet ir nedžiuginanti Lietuvos statistika. Lietuvos transporto kompetencijų agentūros (TKA) tyrimai atskleidė ryškų atotrūkį tarp vaikų žinių ir jų elgesio kelyje.

2025 metais TKA surengtame saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau nei 11,8 tūkst. 1–12 klasių moksleivių iš daugiau nei 400 Lietuvos mokyklų. Jaunesnieji moksleiviai atsakinėjo į klausimus apie pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukų naudotojų elgesį, 5–8 klasių mokiniai vertino įvairių eismo situacijų pavojingumą, o vyresnieji demonstravo kelių eismo taisyklių išmanymą.

Popieriuje rezultatai atrodė gana viltingai. Bet teorija ir praktika, kaip įprasta, nesutapo. Neseniai TKA specialistai stebėjo 2 200 vaikų prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų, atkreipdami dėmesį į tai, kaip vaikai pereina gatvę, kerta pėsčiųjų perėjas ir dviračių pervažas, naudojasi dviračiais ir paspirtukais. Taip pat stebėta, kaip tėvai išleidžia vaikus prie mokyklų.

Būtent čia išryškėjo problema. 85 proc. vaikų prieš pėsčiųjų perėją nenulipo nuo dviračio ar paspirtuko. O pagal kelių eismo taisykles dviratininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį įprasta pėsčiųjų perėja nenulipus. Be to, 81 proc. paspirtukų naudotojų neturėjo šalmo, tarp dviratininkų tokių buvo 49 proc. Ne visada saugiai elgėsi ir vaikai pėstieji: 33 proc. prieš pereidami kelią neįsitikino, kad tai tikrai saugu, o 8 proc. ėjo per perėją tuo pačiu metu naudodamiesi mobiliuoju telefonu.

Susidaro paradoksas: vaikas gali teisingai atsakyti į klausimą apie kelių eismo taisykles, bet realioje situacijoje pasielgti visai kitaip. Kodėl? Vien žinoti taisykles iš tiesų nepakanka. Vaikams dar trūksta patirties greitai įvertinti eismo aplinką ir pastebėti galimą pavojų. Be to, jų elgesį veikia draugai ir, žinoma, suaugusiųjų pavyzdys.

Ypač daug nerimo kelia augantis nukentėjusių nepilnamečių skaičius. Kaip pažymi susisiekimo ministras Juras Taminskas, daugiau nei pusė sužalotų elektrinių paspirtukų naudotojų – nepilnamečiai. Anot jo, vien griežtindamas taisykles problemos neišspręsi – didelę reikšmę turi mokymas. Jei tėvai perka vaikui paspirtuką ar kitą mikromobilumo priemonę, jie turi įsitikinti ne tik tuo, kad vaikas moka ja naudotis, bet ir supranta, kaip saugiai elgtis kelyje.

Bendra atsakomybė

2022–2025 metais 100 metrų spinduliu nuo Lietuvos mokyklų ir darželių įvyko 201 eismo įvykis, per kuriuos nukentėjo 182 vaikai. O vien per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius eismo įvykiuose sužaloti 145 vaikai, 38,6 proc. jų buvo pėstieji. Be to, 2025 metais nukentėjusių 12–17 metų vaikų skaičius taip pat buvo didesnis nei ankstesnių metų vidurkis. Pripažinkime, tokia statistika nesuteikia pasitikėjimo, kad vaiką galima ramiai išleisti į mokyklą vieną. Ypač neramu dėl to, kad sudėtingiausia eismo saugumo padėtis susiklosto būtent prie mokyklų.

Todėl TKA specialistai siūlo su vaikais kalbėti ne tik apie pačias taisykles, bet ir apie tai, kaip atpažinti pavojų ir įvertinti situaciją. Nepakanka tiesiog pasakyti vaikui: „Prieš pereidamas gatvę apsidairyk.“ Svarbu išmokyti jį užduoti sau teisingus klausimus. Ar mane mato artėjantis automobilis? Ar stovinti mašina neužstoja vaizdo? Ar vairuotojas tikrai lėtina greitį prieš perėją? Ar spėsiu sustabdyti dviratį arba paspirtuką, jei situacija netikėtai pasikeis?

Tokie klausimai išmoktas taisykles paverčia naudingu įgūdžiu. Vaikas ima ne tik mechaniškai vykdyti nurodymą, bet mokosi pastebėti galimą grėsmę ir iš anksto numatyti, kaip situacija gali klostytis. O būtent šio įgūdžio, sprendžiant iš tyrimo rezultatų, daugeliui jaunų eismo dalyvių šiandien ypač trūksta.

TKA specialistai rekomenduoja tėvams dar kartą kartu su pradinuku nueiti jo įprastą kelią iki mokyklos – pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Ypač svarbu tai padaryti, jei vaikas pirmą kartą eis savarankiškai. Kelyje verta atkreipti dėmesį į blogo matomumo vietas, aptarti sankryžas ir perėjas, kur gali kilti sunkumų, ir pasiūlyti vaikui pačiam paaiškinti, kur ir kodėl saugiau pereiti gatvę.

Kai skuba tampa pavojinga

Atlikdami tyrimą, TKA specialistai įvertino eismo aplinką prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų ir priėjo prie išvados, kad vaikų saugumui daug įtakos turi tai, kaip tinkamai organizuotas eismas. Saugios pėsčiųjų perėjos, greitį ribojančios priemonės, patogios ir tinkamai įrengtos vaikų išlaipinimo ir įlaipinimo vietos – visa tai gali sumažinti pavojingų situacijų riziką.

Viena problemiškiausių situacijų prie mokyklų specialistai vadina chaotišką vaikų išlaipinimą ir įlaipinimą. Rytą tėvai skuba pavežti vaiką kuo arčiau įėjimo ir kartais dėl to automobilis sustoja antroje eilėje, tiesiai prie pėsčiųjų perėjos ar net ant jos. Vaikas išlaipinamas ten, kur tam apskritai nenumatyta vieta. Dėl to pablogėja kelio matomumas, o tikimybė, kad kils netikėta ir pavojinga situacija, išauga. Noras išlaipinti vaiką prie pačių mokyklos durų anaiptol ne visada reiškia, kad būtent ši vieta jam pati saugiausia.

Saugūs įpročiai vaikams formuojasi ne tik per pamokas ir pokalbius su tėvais. Vaikai kasdien stebi suaugusiųjų elgesį ir daug ką iš jų perima. Todėl nepakanka aiškinti vaikui, kad automobilyje reikia prisisegti, kelią pereiti tik leistinose vietose ar nesinaudoti telefonu pėsčiųjų perėjoje. Suaugusieji patys turi taip elgtis.

Todėl vairuotojams ypač svarbu lėtinti greitį ir būti atidiems prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, sankryžų ir gyvenamuosiuose rajonuose. Vaikas, išeinantis iš už stovinčio automobilio, autobuso ar kito vaizdą užstojančio objekto, kelyje gali atsirasti visiškai netikėtai. Tas pat pasakytina apie jaunus dviratininkus ir elektrinių paspirtukų naudotojus: jų manevrus ne visada lengva numatyti.

Rytinis galvosūkis

Galima kiek nori kalbėti apie vaikų ir vairuotojų atidumą, bet yra dar viena rytinė problema, pažįstama daugeliui sostinės tėvų, – spūstys. Rugsėjo pradžioje noras ramiai nuvežti vaiką į mokyklą ir nepavėluoti į pirmą pamoką daugeliui virsta tikru galvosūkiu.

Vilnius toliau atnaujina gatvių infrastruktūrą, tačiau, kaip įprasta, vėluoja. Dalis darbų jau baigta – suremontuota apie 20 kilometrų gatvių, bet dar maždaug 14 kilometrų ruožuose remontas tebesitęsia. Kelininkų technika vis dar dirba Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto, Kalvarijų, S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitose gatvėse.

Rudenį transporto srautas sostinėje tradiciškai išauga maždaug 9–20 proc. Todėl pirmosios mokslo metų savaitės tapo ypač sudėtingos tiems, kas kasryt sėdo prie vairo vežti vaikų į mokyklą. Ypač sunki eismo padėtis buvo Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo, Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų, Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos, Rinktinės gatvėse.

Miesto valdžia tikisi iš dalies atsverti augančius transporto srautus atnaujindama šviesoforus, įrengdama naujus eismo jutiklius ir intelektines valdymo sistemas. Tačiau kol kelio darbai tęsiasi, vairuotojams patariama piko valandomis iš anksto planuoti maršrutą, jei įmanoma, rinktis aplinkkelius ir numatyti papildomo laiko kelionei.

Ir čia yra dar vienas svarbus dalykas. Skubantis tėvas – irgi eismo dalyvis. Noras spėti iki skambučio, apvažiuoti spūstį, greitai išlaipinti vaiką prie mokyklos ir iškart važiuoti toliau neturi virsti rizikingais manevrais. Kartais kelios papildomos minutės kelyje – gerokai mažesnė kaina nei viena klaida prie mokyklos vartų.

Natalija BAGDONAVIČIENĖ