Vilniaus katedroje – aptikta iki šiol netyrinėtų vietų
Vilniaus arkikatedros požemiuose ir sienose nustatyta 20 iki šiol netyrinėtų vietų. Lietuvos istorijos instituto (LII)
vadovas Aurimas Švedas pranešė, kad šios erdvės bus tiriamos minimaliai invaziniais metodais. Viena tyrimo
hipotezių – kad vienoje jų galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai.
A. Švedas kalbėjo apie gautą finansavimą: „Vyriausybės kanceliarijos finansavimas instituto tyrimų paraiškai
leidžia jau šiemet pradėti pirmą konkretų platesnio tyrimo proceso kampą, o šiuolaikinės technologijos atveria
galimybes katedroje tirti nedestrukciniais arba kuo mažiau invaziniais metodais“, – trečiadienį surengtame
seminare kalbėjo A. Švedas.
Pasak vadovo, iki šiol vykdyti tyrimai buvo fragmentiški, todėl šįkart planuojama sukurti ilgalaikę mokslinę
programą.
Hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti arkikatedros mauzoliejaus vakarinės sienos nišoje
(įrengtoje dar XVII a.), iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Šią vietą mokslininkai ketina tyrinėti jau šį spalį.
Kad nebūtų pakenkta istoriniam pastatui, darbai bus atliekami iš lauko pusės. LII archeologas Saulius Sarcevičius
paaiškino: „Mes išsakėme nuomonę, kad jokiu būdu negalima gręžti iš vidaus dėl būtent ten esamos drėgmės (…).
Todėl mes pasiūlėme tuos darbus atlikti iš tos ertmės kitos pusės“, – kalbėjo LII jaunesnysis mokslo darbuotojas
archeologas Saulius Sarcevičius.
Sienos gręžimo darbai iš lauko pusės turėtų kainuoti apie 35 tūkst. eurų. Jeigu tyrimų metu pavyktų rasti Lietuvos
valdovo palaikus, DNR palyginimui būtų ieškoma mėginių Kyjivo Pečorų lauroje ir Prahos Šv. Tomo katedroje.
Taip pat siūloma Čekijoje įamžinti Vytauto Didžiojo brolio Butauto kapavietę.