45 proc. gyventojų norėtų palikti Salomėjos Nėries biustą Vilniuje savo vietoje

Dėl sovietmečiu Vilniaus centre pastatyto poetės Salomėjos Nėries biusto ateities visuomenės nuomonės
išsiskiria. Naujausia LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidė, kad 45 proc. šalies gyventojų
norėtų, jog biustas liktų stovėti dabartinėje vietoje, šalia buvusios S. Nėries mokyklos.

Tuo metu 23 proc. apklaustųjų mano, kad geriausia būtų paminklą perkelti į muziejų ar kitą viešą erdvę. 6 proc.
apklaustųjų pasisakė už biusto nukėlimą iš viešosios erdvės. 21 proc. gyventojų nurodė, kad šis klausimas jiems
nesvarbus, o dar 5 proc. savo nuomonės neturėjo.

Tačiau sprendimui įtakos turi ir galiojantis teisinis reguliavimas. Desovietizacijos komisija ir Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys jau anksčiau konstatavo, kad
paminklas pažeidžia draudimą propaguoti totalitarinius režimus. Jų teigimu, poetė prisidėjo prie sovietinės
okupacijos įteisinimo Lietuvoje.

Kaip LRT portalui teigė LGGRTC vadovas A. Bubnys, nors visuomenės nuomonę galima išgirsti, galutinis
sprendimas priimamas vadovaujantis galiojančiu desovietizacijos įstatymu.

Visgi sprendimo dėl biusto nukėlimo teisėtumas šiuo metu nagrinėjamas teismuose. Skulptūros išsaugojimą
palaiko ne tik dalis visuomenės, bet ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei poetės vaikaitė Salomėja Bučaitė. Šių
metų gegužę Regionų administracinis teismas patenkino jos skundą ir panaikino sprendimą dėl paminklo
iškėlimo, nurodęs, kad trūksta įrodymų, jog S. Nėris veikė centrinėse okupacinės valdžios struktūrose. Šį teismo
sprendimą LGGRTC apskundė aukštesnei instancijai.

1974 metais pastatytas biustas yra skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko ir Gyčio
Ramunio kūrinys. Nuo 1993 metų jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.