Būsto nuoma ar paskola: apklausa atskleidė, už ką lietuviai moka daugiau
Mėnesio išlaidos būsto nuomai ir paskolai Lietuvoje neretai yra panašios, tačiau tam tikrose amžiaus grupėse jos
pastebimai skiriasi. Tai atskleidė nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta
reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Apklausos duomenimis, net 60 proc. šalies gyventojų jau turi nuosavą būstą be jokių finansinių įsipareigojimų,
apie 20 proc. moka būsto paskolą, 9 proc. nuomojasi, o 6 proc. gyvena su giminaičiais.
„Taigi iš viso beveik 80 proc. apklaustųjų nurodė turintys nuosavą būstą. Tai – išties aukštas rodiklis. Panašią
tendenciją rodo ir platesnės apimties „Eurostat“ duomenys: 2025 m. nuosavame būste gyveno apie 87 proc.
Lietuvos gyventojų. Nors kai kuriose ekonomiškai stipriose Europos šalyse nuosavas būstas gerokai yra retesnis:
Vokietijoje jame gyvena apie 47 proc. gyventojų, Austrijoje – 54 proc., Danijoje – 58 proc.“, – aiškina „Realco“
pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Jo teigimu, tokį aukštą nuosavybės rodiklį lemia tradicija turtą
perduoti iš kartos į kartą bei valstybės parama.
Apklausa taip pat parodė, kad nuoma ne visada yra pigesnis pasirinkimas. Mažiau nei 300 eurų per mėnesį
būstui skiria net 42 proc. paskolų turėtojų, o tarp nuomininkų tokią sumą moka 28 proc. Didžioji dalis
nuomininkų (46 proc.) kas mėnesį moka nuo 301 iki 500 eurų, kai tarp turinčių paskolas tokią sumą moka 31
proc. gyventojų. Išlaidoms perkopus 500 eurų ribą, skaičiai beveik susilygina: 501–700 eurų moka 16 proc.
paskolų turėtojų ir 18 proc. nuomininkų. Daugiau nei 700 eurų būstui skiria 12 proc. paskolų turėtojų ir 8 proc.
nuomininkų.
„Tai galima sieti su tuo, kad daugiau pinigų būstui galintys skirti gyventojai dažniau renkasi nuosavą būstą ir
kelia didesnius lūkesčius jo dydžiui, kokybei ar vietai, todėl ir tokio NT vertė gali būti didesnė. Tačiau, net ir
mokant daugiau, nuosavas būstas gali atrodyti patraukliau, nes pinigai skiriami savo turtui įsigyti“, – teigia M.
Chmieliauskas.
Ryškūs skirtumai matomi ir tarp jaunimo. Iki 25-erių metų jaunuoliai dažniausiai renkasi nuomą (25 proc.). „Tai
gali būti susiję ir su šeimos prisidėjimu – pavyzdžiui, artimųjų pagalba imant paskolą, iš jų gautu ar paveldėtu
NT. Tuo metu beveik tiek pat – 22 proc. – jaunuolių vis dar gyvena su artimaisiais. Taigi tarp jauniausių
gyventojų nė vienas būsto variantas ryškiai nedominuoja: labai panaši jaunuolių dalis ir nuomojasi, ir turi
nuosavą būstą su paskola ar be jos, ir gyvena su artimaisiais“, – sako ekspertas.
Jauni nuomininkai moka pastebimai daugiau nei bendraamžiai su paskolomis: „Tarp jaunesnių gyventojų
išryškėja ir kita tendencija – didesnes sumas būstui dažniau skiria nuomininkai nei paskolos turėtojai.
Pavyzdžiui, tarp 18–25 m. respondentų daugiau kaip 300 eurų per mėnesį moka 86 proc. nuomininkų ir 61 proc.
paskolos turėtojų. Tarp 26–35 m. gyventojų šis skirtumas jau mažesnis – atitinkamai 75 ir 65 proc.“
„Realco“ atstovo teigimu, tai rodo, kad pati paskolos įmoka dažnam nuomininkui nėra nepakeliama našta: „Tai
keičia požiūrį, kad nuoma yra mažesnis finansinis įsipareigojimas. Neretai jai ir paskolai skiriamos sumos būna
panašios, o kartais nuoma pareikalauja ir didesnių išlaidų. Tad tiek už nuomą galinčiam mokėti žmogui paskolos
įmoka paprastai nėra pagrindinė kliūtis – daug sudėtingesnis gali būti pradinio įnašo sukaupimas. Vis dėlto,
prisidėjus artimiesiems, o pradiniam įnašui nuo rugpjūčio sumažėjus iki 10 proc., nuosavo būsto įsigijimas ir
jauname amžiuje tampa kur kas realesnis.“
Apklausa buvo atlikta 2026 m. liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.