Pavežėjų skolos valstybei viršija 9 mln. eurų: skolininkams stabdys leidimus, griežtės kontrolė
Lietuvoje leidimus vykdyti pavėžėjimo veiklą turinčių asmenų skolos valstybei jau viršija 9 mln. eurų. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) stabdys skolingų pavežėjų leidimus, o atsakingos institucijos griežtins kontrolę ir rengs papildomus reidus.
Iš daugiau kaip 12,6 tūkst. leidimus turinčių pavežėjų apie 5 tūkst. šiuo metu turi įsiskolinimų. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Pavežėjų veiklai šiandien yra išduota 12,6 tūkst. leidimų. Iš jų 5 tūkst. pavežėjų turi skolų valstybei. (…) Bendra skola valstybei viršija 9 milijonus eurų“, – sakė J. Taminskas.
Ministras pabrėžė, kad įsiskolinimų turintys asmenys negalės tęsti veiklos.
„Jeigu asmuo turi skolą valstybei, jis negali vykdyti pavežėjo veiklos. (…) LTSA stabdys pavežėjams išduotus leidimus vykdyti veiklą. Tolesniais žingsniais, gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir sugretinus ją su informacija, kurią turi LTSA bei kitos institucijos, bus vertinama jų veikla“, – teigė ministras.
Tarp skolingų vairuotojų yra apie 900 užsienio piliečių. Vieno iš pavežėjų skola siekia virš 1,5 mln. eurų, tačiau ši suma nebūtinai susidarė vykdant būtent pavėžėjimo veiklą.
„Čia yra bendrai visos skolos. Čia galimai yra už pavežėjų veiklą nesumokėti mokesčiai, taip pat ir bet kokie kiti mokesčiai, kuriuos asmuo yra skolingas valstybe. (…) LTSA dabar tokiems asmenims pateiks įspėjimus, kad jie per penkias darbo dienas pašalintų pažeidimus, kitaip sakant, sumokėtų mokesčius“, – aiškino J. Taminskas.
Stiprinamas finansavimas ir duomenų mainai
Patikrinimai keliuose bus tęsiami ir stiprinami. Kitų metų valstybės biudžete numatoma skirti papildomų lėšų LTSA veiklai, taip pat ieškoma galimybių didinti policijos finansavimą.
„Toliau tęsime reidus ir stiprinsime kontrolę. Kitų metų biudžete ir ministerijos numatys papildomą finansavimą tiek LTSA, tiek ieškosime galimybių skirti papildomą finansavimą policijai, kad ji galėtų padėti LTSA tikrinant pavežėjus“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Rengiami teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti greitesnį informacijos apsikeitimą. LTSA gaus duomenis iš bendrovės „Transeksta“, Draudikų biuro bei VMI, o Migracijos departamentas – iš VMI.
„Sustiprintas dalijimasis informacija tarp institucijų: LTSA gaus duomenis tiek iš „Transekstos“, tiek iš Draudikų biuro, tiek iš VMI. Migracijos departamentas taip pat gaus duomenis iš VMI. Šioje situacijoje pamatėme, kad kilo problemų dėl duomenų dalijimosi tarp institucijų. Kadangi duomenys laiku tinkamai nepasiekdavo kitų institucijų, atsirado tokia pilkoji zona, kurioje galėjo veikti nesąžiningi pavežėjai“, – sakė J. Taminskas.
Policija fiksuoja gyventojų skundus
Lietuvos policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, pareigūnai sulaukia nemažai pranešimų dėl pavežėjų elgesio keliuose.
„Tikrai gauname pakankamai nemažai nusiskundimų, skambučių dėl pavežėjų vairavimo, tam tikrų pažeidimų ir panašiai. Tikime, kad ši priemonė ateityje duos gerus ir teigiamus rezultatus“, – teigė A. Paulauskas.
Dažniausiai gyventojai skundžiasi pavojingu vairavimu, ištisinių linijų kirtimu, posūkių signalų nerodymu bei staigiais manevrais. Komisaras priminė, kad pavežėjams taikomas nulinis leistinas alkoholio kiekis kraujyje, ir paragino įvesti aiškesnį automobilių ženklinimą.
„Lauksime pakeitimų, kurie įpareigos vežėjus paženklinti savo automobilius ryškiau. Tam, kad jų (…) stipresnę kontrolę galėtume vykdyti ne tik specializuotų reidų metu, bet ir policijos pareigūnai savo tiesiog kasdienės rutininės veiklos metu lengviau eismo sraute galėtų atpažinti pavežėjus“, – nurodė generalinis komisaras.
Planuojami nauji egzaminai ir kalbos reikalavimai
LTSA vadovas Remigijus Lipkevičius pranešė apie ketinimus įvesti teorinių, praktinių žinių bei klientų aptarnavimo kultūros egzaminus norintiems gauti leidimus šiai veiklai.
„Planuojame įvesti praktinį ir teorinių žinių patikrinimą. Taip pat ir klientų kultūros egzaminą tam, kad pavežėjo statuso siekiantis asmuo, ateidamas išsiimti leidimą, jau būtų išklausęs tuos kursus, išlaikęs egzaminus ir turėtų pažymėjimą, kad tai jau yra padaręs ir gali užsiimti ta veikla“, – aiškino R. Lipkevičius.
Be to, nuo 2028 metų iš pavežėjų bus reikalaujama pateikti minimalių lietuvių kalbos žinių sertifikatą.
Vilniuje ir Kaune vykdytų patikrinimų rezultatai rodo didelį pažeidimų skaičių. Iš 73 patikrintų vairuotojų net 49 nesilaikė reikalavimų. Sostinėje taisyklių nepaisė daugiau nei 80 proc. patikrintų asmenų, Kaune – per 57 proc. Dažniausiai fiksuoti pažeidimai: techninės apžiūros terminų nesilaikymas, netinkamas transporto priemonių ženklinimas, draudimo bei dokumentų trūkumai, taip pat taksi veiklos, migracijos ir kelių eismo taisyklių pažeidimai.