Kada dirbtinio intelekto patarimas apie sveikatą tampa rizika?
Lietuvos vartotojų institutas įspėja apie riziką: dirbtinio intelekto atsakymas į klausimą apie sveikatą gali būti suprastas kaip individualus patarimas ir paskatinti priimti netinkamus sprendimus, nors žmogaus būklė nėra tiesiogiai įvertinta.
Išsamus atsakymas nėra individuali konsultacija
Žmogus gali pateikti DI išsamią informaciją apie simptomus, vartojamus vaistus, tyrimų rezultatus ir kitas aplinkybes ir gauti labai konkretų bei įtikinamą atsakymą. Tačiau DI negali patikrinti, ar pateikta informacija yra tiksli ir pakankama, ar neliko nepaminėtų svarbių aplinkybių, taip pat negali atlikti klinikinės apžiūros ir tiesiogiai įvertinti žmogaus sveikatos būklės.
„Vartotojui svarbu suprasti, kad netikslus DI atsakymas nebūtinai atrodo netikslus. Jis gali būti aiškus, nuoseklus ir įtikinamas, tačiau tai dar nereiškia, kad pateikta informacija yra teisinga ir patikima“, – sako Lietuvos vartotojų instituto vadovė dr. Zita Čeponytė.
Dirbtinis intelektas gali būti naudingas
DI gali padėti greitai rasti bendro pobūdžio informaciją, paaiškinti medicinos terminus, geriau suprasti sudėtingą informaciją ar pasirengti pokalbiui su gydytoju. Tačiau tokios informacinės pagalbos nereikėtų painioti su konkrečiam žmogui skirtu patarimu, ypač sprendžiant dėl gydymo, vaistų vartojimo, maisto papildų, mitybos ar kitų gyvensenos pokyčių.
Kai kurios DI sistemos pateikia ir nuorodas į informacijos šaltinius. Tačiau pati nuoroda dar nereiškia, kad visas atsakymas yra patikimas. Svarbu patikrinti, ar šaltinyje iš tiesų pateikiama atsakymą pagrindžianti informacija, ar duomenys nėra pasenę ir ar juos galima taikyti konkrečioje situacijoje. Vartotojui tai ne visada lengva įvertinti, ypač kai atsakymas skamba įtikinamai.
Netiksli sveikatos informacija – ne nauja problema
Netiksli ir klaidinanti sveikatos informacija socialiniuose tinkluose buvo plačiai paplitusi dar iki dirbtinio intelekto sistemų išpopuliarėjimo. Kadiso universiteto mokslininkų 2021 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje apibendrinti 69 tyrimai, kuriuose nagrinėta socialiniuose tinkluose skelbiama sveikatos informacija.
Tyrimuose apie mitybą ir valgymo sutrikimus netikslios informacijos dalis siekė apie 36 proc., o tyrimuose apie ligas, įskaitant lėtines neinfekcines ligas ir pandemijas, – apie 40 proc. nagrinėto turinio.
Dirbtinis intelektas šios problemos nesukūrė, tačiau pakeitė informacijos pateikimo būdą. Socialiniuose tinkluose žmogus paprastai susiduria su atskirais įrašais, vaizdo medžiaga, asmeninėmis istorijomis ar reklama. DI pateikia vientisą atsakymą, kuriame greta teisingos informacijos kartais gali pasitaikyti netikslių išvadų, nepagrįstų prielaidų ar išgalvotų teiginių.
DI klaidos gali turėti realių pasekmių
2024 m. Australijos mokslininkų tyrime buvo vertinta 100 GPT-3.5 parengtų pacientams skirtų išrašymo iš ligoninės instrukcijų. 18 proc. jų nustatyta DI sukeltų problemų, galėjusių pakenkti pacientams. Tarp jų buvo išgalvota informacija ir atvejai, kai DI nurodė vartoti vaistus, kurių nebuvo pirminiame išraše.
Vienu iš atvejų DI pakeitė epilepsijai gydyti skirto vaisto vartojimo nurodymą ir pacientui skirtą paros dozę padidino dvigubai – nuo 800 mg iki 1600 mg. Šis pavyzdys rodo, kad mediciniškai reikšminga klaida gali būti pateikta taip pat aiškiai ir įtikinamai kaip teisinga informacija.
Kai atsakymas tampa sprendimo pagrindu
DI atsakymai gali turėti įtakos tiek kasdieniams pasirinkimams, tiek ilgalaikiams sprendimams dėl sveikatos. Tai ypač aktualu lėtinių neinfekcinių ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, vėžio ar lėtinių kvėpavimo takų ligų – prevencijai ir kontrolei. Šiuo atveju didelę reikšmę turi kasdieniai sprendimai dėl mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo ir paskirto gydymo laikymosi.
Netiksli arba konkrečiam žmogui netinkama informacija gali paskatinti atsisakyti tam tikrų maisto produktų be pagrindo, vartoti nereikalingus papildus, savarankiškai keisti gydymą, atidėti kreipimąsi į gydytoją ar pervertinti vieno produkto ar metodo naudą.
Bendros rekomendacijos turi būti pritaikytos konkrečiam žmogui
Individualaus požiūrio svarbą Lietuvos vartotojų institutas akcentavo ir savo surengtame seminare „Gyvensena ir sveikata: nuo rekomendacijų iki praktinių sprendimų“. Jame pabrėžta, kad net mokslu pagrįstos bendros rekomendacijos turi būti taikomos atsižvelgiant į konkretaus žmogaus sveikatos būklę, poreikius, galimybes ir gyvenimo aplinkybes. Seminaras surengtas įgyvendinant projektą PREVENTIA, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos vartotojų instituto lėšomis.