Lapkričio viduryje gali sutrikti pamokos: mokytojai skelbia nacionalinį streiką, o ministerija neranda kompromiso

Lietuvos mokyklose bręsta rimta krizė – nepasiekus sutarimo dėl spartesnio atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio 16 dieną ketina pradėti nacionalinį mokytojų streiką. Jei derybos galutinai žlugs, tūkstančiai šeimų šalyje ir Vilniuje susidurs su ugdymo proceso sutrikimais, o dirbantiems tėvams teks spręsti neplanuotą pamokų nelankančių vaikų priežiūros klausimą.

Kodėl skiriasi skaičiai popieriuje ir realybė mokytojų algalapiuose?

Pagrindinė planuojamo streiko priežastis – nesutarimai dėl algų didinimo tempų. Profesinė sąjunga reikalauja kitų metų valstybės biudžete numatyti 10 procentų didesnį pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Vyriausybė siūlo atlyginimų augimą apriboti 7,56 procento, kas vidutiniškai reikštų nuo 92 iki 152 eurų didesnę sumą „į rankas“.

LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, pedagogų netenkina vienašališkai priimti ministerijos sprendimai, kuriuos mokytojai vadina ydingais.

„Mokytojai nėra nusiteikę streikuoti dėl paties streiko. Jie nori susitarti, dirbti, būti išgirsti ir matyti, kad jų darbas yra vertinamas. Tačiau dialogas negali būti, kai sprendimai jau priimti, o mokytojams belieka juos išklausyti ir dar kartą patikėti, kad geresni laikai – jau visai netoli“, – teigia A. Navickas.

Profsąjungos vadovas pabrėžia, kad mokytojai puikiai mato atotrūkį tarp valdžios deklaruojamų skaičių ir realių įplaukų savo banko sąskaitose.

„Mokytojai puikiai geba skaičiuoti, todėl skirtumą tarp atlyginimų augimo, deklaruojamo dokumentuose, ir to, kurį galima pamatyti savo algalapyje, tikrai pastebi“, – pažymi A. Navickas.

Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais mokytojų atlyginimai padidėjo 8,41 procento, tačiau šalies vidutinis darbo užmokestis (VDU) tuo pačiu laikotarpiu augo sparčiau – 9,4 procento. Tai reiškia, kad nominaliai mokytojų algos padidėjo, tačiau jų finansinė padėtis, palyginti su kitų sričių darbuotojais, santykinai suprastėjo.

Pagal pasirašytą nacionalinį švietimo susitarimą, vidutinis pedagogų užmokestis turėtų siekti bent 130 procentų šalies VDU. Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinė mokytojo alga popieriuje sudarė 3131 eurą (1894 eurus į rankas), kai bendras šalies vidurkis siekė 2616 eurų prieš mokesčius (1588 eurus į rankas). Šiuo metu realus mokytojų atlyginimų santykis su šalies VDU sudaro tik apie 120 procentų.

Švietimo ministrė: biudžetas atsakingas, o derybų procesas buvo sutrikdytas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė viešai suabejojo mokytojų sprendimu imtis kraštutinių priemonių.

„Vertiname kiekvieną pasisakymą, kiekvieną sprendimą, bet tikrai šiandien nelabai suprantu, kokiu pagrindu yra skelbiamas streikas ir ar jis tikrai teisėtai bus skelbiamas, bet, žinoma, gerbiame kiekvieną sprendimą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.

R. Popovienė pabrėžė, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte švietimas, greta krašto gynybos, išlieka prioritetine sritimi. Mokytojų atlyginimams kelti suplanuota numatyti 245,1 mln. eurų (ministrės teigimu – beveik 250 mln. eurų). Šį sprendimą ministerija iš anksto pristatė visoms profesinėms sąjungoms, kurios pasirašė šakos kolektyvinę sutartį, ir jokių prieštaravimų iš jų nesulaukė.

Išimtį sudaro tik Andriaus Navicko vadovaujama LŠDPS, su kuria ministerija turi atskirus įsipareigojimus ir vykdo atskiras derybas. R. Popovienė pažymėjo, kad pastarasis suplanuotas abiejų pusių posėdis neįvyko dėl pačios profesinės sąjungos sprendimo jį atšaukti.

Panašus scenarijus šalyje klostėsi ir praėjusiais metais, prieš priimant 2026 metų valstybės biudžetą. Tuomet LŠDPS taip pat grasino streiku, o ministrė R. Popovienė rado papildomus 100 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti. Šiandien ministrė tikina, kad praėjusių metų situacija iš esmės skyrėsi nuo dabartinės, nes tuomet dar nebuvo priimti galutiniai sprendimai ir vyko įvairių variantų svarstymas, o susitarimas pasiektas ne dėl vykusio piketo.

Nors pedagogai reikalauja iš esmės peržiūrėti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, ministrė pripažįsta, kad greitų pokyčių tikėtis neverta, nes suinteresuotų grupių nuomonės dėl sistemos pertvarkos labai skiriasi.

„Greitu laiku to išspręsti ir sutarti tikrai manau, kad nepavyks, bet mes galime pradėti diskusijas“, – teigė R. Popovienė.

Ar pavyks krizės išvengti paskutinę minutę?

LŠDPS po nepavykusių derybų su ministerija jau kreipėsi į Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių. Vyriausybės vadovas paragino ŠMSM tęsti diskusijas su socialiniais partneriais ir kartu ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Taip pat lapkričio 5 d. įvyko profesinės sąjungos atstovų susitikimas su Seimo pirmininku Juozu Oleku, kurio paprašyta padėti tarpininkauti siekiant realaus, mokytojų interesus atitinkančio bendro susitarimo.

Jeigu derybos galutinai žlugs, šis protestas taps dar vienu rimtu sukrėtimu Lietuvos švietimo sistemai. Šalyje gerai prisimenamas 2018 m. streikas, kai apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų net 21 parą budėjo užėmę ministerijos patalpas. Visuotinis streikas vyko ir 2023 m., o aktyvioji jo fazė baigėsi tik Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.

LŠDPS pranešė esanti pasirengusi dialogui ir kompromisams. Jeigu per likusį laikotarpį pavyks pasiekti realų susitarimą, nacionalinis streikas bus nedelsiant atšauktas.