Lietuvos ekonomikos plėtra trečiąjį ketvirtį sulėtėjo: šalies BVP susitraukė 1 proc.
Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas prarado pavasarį turėtą pagreitį. Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su praėjusiu ketvirčiu, susitraukė 1,0 proc., nors, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išlaikė 2,3 proc. metinį augimą.
Vilniaus ir visos šalies gyventojams šie skaičiai signalizuoja apie ramesnį laikotarpį piniginėse. Pavasarį ir vasarą fiksuotas spartus vartojimo šuolis, kurį skatino iš pensijų fondų atsiimtos lėšos, nuslūgo. Artimiausiais mėnesiais kainų kilimas labiau ribos namų ūkių perkamąją galią, todėl pirkėjams teks atidžiau planuoti savo išlaidas.
Sumažėjo vartojimas: pensijų fondų pinigų bumas išblėso
Pavasarį mažmeninės prekybos apyvarta šalyje augo itin sparčiai – antrąjį ketvirtį ketvirtinis augimas siekė 3,7 proc., o metinis – 7,2 proc. Taip nutiko dėl to, kad gyventojai aktyviai leido iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų atsiimtas lėšas. Tačiau trečiąjį ketvirtį šis vartojimo variklis sulėtėjo: prekybos apyvarta per ketvirtį paaugo vos 0,7 proc., o metinis augimas nuslūgo iki 5,4 proc.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pastebi, kad gyventojai atsiimtas APKP fondų lėšas pradėjo leisti gerokai atsargiau. Tai rodo ir mažmeninės prekybos duomenys: antrąjį ketvirtį itin sparčiai augę prekybos internetu, garso, vaizdo, informacinių ir ryšių technologijų, apšvietimo bei baldų pardavimai trečiąjį ketvirtį augo gerokai lėčiau. Mažėjant iš APKP fondų pasitraukiančių gyventojų skaičiui, mažmeninės prekybos apyvarta ir namų ūkių vartojimas turėtų grįžti prie įprastos raidos.
Statybose – neapibrėžtumas ir nevienodos tendencijos
Po stipraus pagyvėjimo ankstesnį ketvirtį, statybos darbų apimtis šalyje susitraukė dešimtadaliu ir grįžo į praėjusių metų antrojo pusmečio lygį. Liepos–rugpjūčio duomenimis, vidutinė statybos darbų apimtis buvo keliais procentais mažesnė nei prieš metus. Per ketvirtį statybos apimtys mažėjo beveik visuose pagrindiniuose statybos segmentuose. Didžiausi negyvenamųjų pastatų ir užsienyje atliktų statybos darbų kryčiai fiksuoti per metus.
Priešingos tendencijos vyrauja gyvenamųjų namų ir inžinerinių statinių segmentuose. Gyvenamųjų namų statybą toliau skatina paklausos lūkesčiai – tam įtakos turi padidėjęs išduotų statybos leidimų skaičius bei pradėti nauji projektai. Inžinerinių statinių statybą į priekį stumia valstybės ir jos valdomų įmonių užsakymai. Tuo tarpu negyvenamųjų pastatų statybą varžo netikrumas dėl ekonomikos raidos.
Vis dėlto Europos Komisijos įmonių apklausos rodo, kad statybos įmonių užsakymų vertinimas šiuo metu yra geriausias nuo maždaug 2008 metų pradžios. Tai leidžia tikėtis šio sektoriaus plėtros artimiausiais ketvirčiais.
Eksportą ir pramonę stabdo Europos automobilių sektoriaus sunkumai
Apdirbamosios gamybos pardavimai trečiąjį ketvirtį susitraukė 1,7 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, tačiau išliko 5,6 proc. didesni nei prieš metus. Geriausius rezultatus demonstravo metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamintojai – jų pardavimai augo daugiau nei dešimtadaliu. Plastikų, stiklo, maisto produktų, baldų ir medienos pramonės apimtys po spartaus augimo pirmąjį pusmetį trečiąjį ketvirtį išlaikė stabilias apimtis.
Didžiausių sunkumų patyrė automobilių pramonės bei chemijos produktų gamybos įmonės. Jų pardavimai per ketvirtį sumenko daugiau nei 10 proc., o per metus buvo 3–6 proc. mažesni.
„Automobilių pramonės įmonių rezultatus labiausiai veikia prastėjantys Europos automobilių gamintojų rezultatai, o chemijos pramonės – iššūkiai dėl žaliavų tiekimo, taip pat, tikėtina, vis dar nepalankūs tarptautinės prekybos pokyčiai, įskaitant JAV taikomus muitų tarifus, bei intensyvesnė konkurencija gyvybės mokslų sektoriuje“, – aiškina D. Imbrasas.
Paslaugų sektoriuje – geriausios įmonių nuotaikos nuo 2022 metų
Verslo paslaugų pardavimai trečiąjį ketvirtį praktiškai nedidėjo, o palyginti su praėjusiais metais sumenko 0,6 proc. Tai prasčiausias paslaugų įmonių rezultatas nuo 2023 metų pradžios, kurį labiausiai lėmė sumažėję informacijos ir ryšių bei profesinių, mokslinių ir techninių veiklų pardavimai.
Nepaisant vangersnių pardavimų, paslaugų įmonių nuotaikos išlieka itin palankios. Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis trečiąjį ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pradžios.
Geriausiai paslaugų sektoriuje laikėsi transporto įmonės, kurių veiklą paskatino suaktyvėjusi gamyba Europos Sąjungoje, bei nekilnojamojo turto operacijų bendrovės, besinaudojančios aktyvia šalies būsto rinka. Tiek dabartinės įmonių nuotaikos, tiek lūkesčiai dėl pardavimų artimiausią ketvirtį išlieka didesni už ilgalaikį vidurkį.
Kas laukia Lietuvos ekonomikos toliau?
Numatoma, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs apie 3 proc., o kitais metais plėtra sulėtės iki maždaug 2,5 proc. Lėtesnį augimo tempą lems tiek vidaus paklausa, tiek eksporto apimtys. Gyventojų iš APKP fondų atsiimtos lėšos kitąmet darys mažesnę įtaką vartojimui, o atlyginimai turėtų kilti šiek tiek lėčiau. Investicijų augimas taip pat bus vangesnis nei šiemet. Eksporto raidai didžiausią poveikį darys vangiau augsianti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose.
Svarbiausiu neapibrėžtumo faktoriumi išlieka konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kurio raida gali reikšmingai pakoreguoti ekonomikos prognozes į abi puses.
Praktinė taisyklė gyventojams: Kadangi artimiausiais mėnesiais kainų kilimas ribos perkamosios galios didėjimą labiau nei pastaraisiais metais, Vilniaus ir kitų miestų gyventojams rekomenduojama atsargiau planuoti didesnius pirkinius ir lanksčiau įvertinti asmeninį ar šeimos biudžetą ateinančiam pusmečiui.