Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą: stabdomas taisyklių galiojimas dviračių gatvėse
Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vairuotojai netrukus galės laikinai pamiršti griežtus eismo ribojimus bei didžiulius teisių praradimo rizikas vadinamosiose dviračių gatvėse. Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šios eismo sąvokos teisėtumo. Šis žingsnis laikinai įšaldo Vyriausybės nutarimo dalies, susijusios su dviračių gatvėmis, galiojimą.
Sprendimas tiesiogiai palies tūkstančius vairuotojų, ypač Vilniuje, kur už dviratininkų lenkimą šiose zonose dešimtys žmonių jau prarado vairuotojo pažymėjimus.
Teisinio ginčo esmė: kodėl Seimas abejoja taisyklių teisėtumu?
Seimo narių teigimu, Vyriausybė, 2021 metų rugsėjo 15 dienos nutarimu Kelių eismo taisyklėse įtvirtindama „dviračių gatvės“ sąvoką, galimai peržengė savo įgaliojimų ribas. Pirmieji šiuo specialiu ženklu pažymėti ruožai šalies miestuose atsirado po metų, 2022-aisiais.
Parlamentarai pabrėžia, kad poįstatyminiu aktu buvo sukurtas naujas teisinis reguliavimas, kuris nėra numatytas įstatyme. Šiuo metu galiojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas aiškiai apibrėžia kelio rūšis – pavyzdžiui, automobilių kelią, dviračių taką ar dviračių juostą. Tačiau „dviračių gatvės“ sąvokos jame apskritai nėra.
Dėl šios priežasties parlamentas mano, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei valdžių padalijimo principams. Kreipimuisi į KT pritarė 64 Seimo nariai, prieš balsavo aštuoni, o du susilaikė.
Drastiški eismo ribojimai ir prarasti vairuotojų pažymėjimai
Dviračių gatvėse taikoma išskirtinė tvarka. Čia vyksta mišrus eismas, tačiau dviratininkams leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį ir jie neprivalo glaustis prie dešiniojo krašto. Automobiliams šiose zonose draudžiama važiuoti greičiau nei 30 kilometrų per valandą greičiu bei lenkti dviratininkus išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą.
Svarstant kreipimąsi Seime, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad ši tvarka eismo sąlygas pakeitė per griežtai. Jeigu automobilio vairuotojas nusprendžia aplenkti lėtai važiuojantį dviratininką, jam gresia ne tik piniginė bauda, bet ir vairavimo teisių atėmimas nuo trijų mėnesių iki pusės metų.
„Toje gatvėje, kuri iki tol buvo paprasta gatvė, atsirado dviratininkų hegemonija, o visi kiti tapo svetimkūniais“, – posėdyje kalbėjo J. Sabatauskas.
Šių taisyklių griežtumą ypač pajuto Vilniaus Antakalnio mikrorajono gyventojai. Vienoje iš pirmųjų šalyje įrengtų dviračių gatvių – Petro Vileišio gatvėje – dėl pažeidimų vairuotojo pažymėjimus laikinai prarado daugiau nei 60 vairuotojų. Panašūs ribojimai Vilniuje taip pat galioja Sluškų gatvėje, Šnipiškėse (Krokuvos g.) bei Naujamiestyje, kur prieigose prie Vingio parko suformuotas vientisas M. K. Čiurlionio, Z. Sierakausko, P. Klimo, Jovaro ir Raseinių gatvių tinklas.
Kas laukia Vilniaus gatvių dabar?
Pagal šalies Konstituciją, Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
Dviračių gatvių taisyklių galiojimą oficialiai sustabdys Konstitucinio Teismo pirmininkas, priimdamas specialų potvarkį. Tai reiškia, kad iki galutinio teismo sprendimo šių gatvių statusas, specifiniai ribojimai bei už jų pažeidimus skiriamos griežtos nuobaudos bus visiškai įšaldyti.