Vilniaus arkikatedroje Vytauto Didžiojo palaikų tirtoje arkikatedros ertmėje neaptikta

Lietuvos istorijos institutas baigia mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Istorijos tyrinėtojo Sauliaus Poderio nurodytoje vietoje, kurioje tikėtasi aptikti didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus, tyrėjai kapavietės ar sarkofago pėdsakų neaptiko.

Gegužę, istorijos tyrinėtojas S. Poderis paskelbė teoriją, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti užmūrytoje nišoje Kazimiero koplyčios pamate, buvusiame Vazų įėjime, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Tyrinėtojas rėmėsi prielaida, kad tarpukariu šie palaikai buvo surasti, tačiau dėl politinių priežasčių vėl paslėpti, apie tai viešai nepranešus.

Liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus.

Tirtoje ertmėje palaikų požymių neaptikta

Siekdami patikrinti S. Poderio iškeltą versiją, mokslininkai trečiadienį išgręžė nedidelę angą ir atliko ertmės apžiūrą 3D kamera ir 3D skeneriu, taip pat paėmė mikrobiologinius mėginius.

Preliminarūs duomenys rodo, kad tirtoje ertmėje kol kas neaptikta žmogaus palaikų ar sarkofago požymių – joje užfiksuota tik akmenų sankaupa. Lietuvos istorijos institutas patvirtino, kad anksčiau Vytauto Urbanavičiaus iškelta ir S. Poderio kartota hipotezės apie šią konkrečią vietą pirmieji tyrimų duomenys nepatvirtino.

Užbaigę fizinius gręžimo darbus, tyrėjai sutvarkys tyrimo vietą, užsandarins išgręžtą angą ir nuskenuos kolektorių. Tolesnis darbas vyks laboratorijoje, analizuojant ir apdorojant užfiksuotus 3D duomenis.

„Išanalizavę visus surinktus duomenis, pateiksime šio tarpdisciplininio mokslinio tyrimo etapo galutines išvadas ir papildomą medžiagą, kuria pasidalinsime su žiniasklaida, mokslo bendruomene ir visuomene“, – nurodo Lietuvos istorijos institutas.

Finansavimas ir kiti tyrimų etapai

Vilniaus arkikatedros tyrimai įtraukti į Ministrų kabineto prioritetus. Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, šiam pirmajam mažos apimties tyrimui buvo skirta daugiau kaip 33,6 tūkst. eurų.

Tai nėra vienintelė šventovėje planuojama mokslinė veikla. Lietuvos mokslo taryba finansuoja Vilniaus arkikatedros mūro reikminių tyrimų projektą, kurio vertė siekia 74,9 tūkst. eurų. Jį įgyvendinantis Lietuvos istorijos institutas siekia ištirti seniausią mūrą ir nustatyti pastato statybos etapų absoliučią chronologiją.

Taip pat Lietuvos mokslo taryba paskelbė tikslinį kvietimą tarpdisciplininiams kompleksiniams Arkikatedros tyrimų projektams, kurių vertė siekia iki 1,5 mln. eurų. Šiuo metu pateiktas projektas yra vertinamas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad tokie tyrimai reikalauja ypatingo pasiruošimo ir profesionalumo:

„Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda, išdaužyti sienas ir paieškoti, kur tie kaulai ir kieno tie kaulai. Čia turi būti profesionalus, kvalifikuotas darbas. Pasitikime savo profesionalais, kurie pasinaudoja įranga. Ateis gražūs jubiliejai ir tikiuosi, kad Vytauto metams būsim pasiruošę ir palaikus būsime radę“, – sakė ministras pirmininkas.

Vytauto Didžiojo istorinis vaidmuo

Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.

Su jo vardu siejamas bajorijos stiprinimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes ir didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.

Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadovų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.