Apgadinti kapai po audros: kas atsako už nuvirtusius medžius ir suniokotus paminklus?

Vėlinių savaitgalį artimųjų kapus lankantys gyventojai neretai susiduria su praūžusių audrų padariniais. Nuvirtę medžiai, suskilusios antkapinės plokštės, sulankstytos tvorelės ar kaimyninių kapaviečių užgriuvę paminklai sukelia ne tik emocinių išgyvenimų, bet ir finansinių nuostolių. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kas privalo atlyginti padarytą žalą ir kokių veiksmų imtis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau užregistruotos 22 paminklų draudimo žalos, o bendra išmokų suma viršija 9 tūkst. eurų. Dažniausiai kapavietės nukenčia dėl gamtos stichijų arba atsitiktinių incidentų. 

Kaip pastebi bendrovės turto žalų strategijos ekspertas Andrius Stryla, gamtos jėgų sukeltų žalų kapams šiemet užfiksuota daugiau nei per visus praėjusius metus. 

„Didžiausia išmoka klientui už audros metu apgadintą paminklą siekė 1,5 tūkst. eurų, kiek mažesnė suma (1,3 tūkst. eurų) išmokėta už audros suniokotą kapavietę. Kaip rodo žalų praktika, nuostolių gali sukelti ir greta esantys objektai: šiemet fiksavome atvejį, kai kitos kapavietės paminklas užgriuvo antkapį bei tvorelę, o išmoka už šią žalą siekė 730 eurų“, – sako A. Stryla.

Anot jo, kapavietėms žalos pridaro ne tik vasaros vėtros – pavyzdžiui, šių metų kovą užfiksuota nemažai apgadinimų, susijusių su sniego slėgiu.

Kas privalo atlyginti žalą?

Teisinė atsakomybė už nuvirtusio medžio padarytus nuostolius priklauso nuo to, kur medis augo ir kokia buvo jo būklė iki įvykio.

• Sveikas medis ir gamtos stichija (Force Majeure): Jei audros ar gausaus sniego metu lūžta sveikas, ligų nepažeistas medis, augantis bendroje kapinių teritorijoje, įvykis laikomas nenugalima jėga. Tokiu atveju nei savivaldybė, nei kapinių administratorius žalos neatlygina. Atstatymo išlaidas turi padengti pats kapavietės prižiūrėtojas arba jo pasirinkta draudimo bendrovė. 
• Avarinės būklės medis: Jei ant kapo užgriūva džiūstantis, supuvęs ar ligotas medis, augantis bendroje kapinių teritorijoje, atsakomybę turi prisiimti kapinių administratorius arba savivaldybė. Jie privalo laiku pastebėti ir pašalinti pavojų keliančius želdinius. 
• Medis augo kitoje kapavietėje: Jei medis ar didelis krūmas buvo pasodintas konkrečioje kapavietėje ir griūdamas apgadino kaimyninį kapą, už nuostolius atsako tos kapavietės prižiūrėtojas, kuris privalėjo pasirūpinti savo želdiniais. 

Vilniaus mieste bendro naudojimo kapinių priežiūra ir administravimu rūpinasi bendrovė „Ecoservice“. Ji atlieka komunalinius darbus bendrosiose erdvėse, tačiau už pačių individualių kapaviečių (antkapių, paminklų, tvorelių) priežiūrą atsako patys gyventojai.

Kaip elgtis pastebėjus apgadinimus?

Kadangi kapavietės lankomos ne kasdien, žala dažnai pastebima tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei kapavietė yra apdrausta, apie apgadinimus reikėtų pranešti draudikui iškart juos pastebėjus.

„Registruojant žalą svarbu nurodyti, kada apgadinimai pastebėti ir kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga. Spėlioti tikslios įvykio datos nereikia – aplinkybes gali padėti išsiaiškinti kapinių prižiūrėtojo turima informacija, nuotraukos ar duomenys apie toje vietovėje siautusią audrą. Prieš užsakant atkūrimo darbus verta su draudiku suderinti, kokių dokumentų ir žalos įrodymų reikės“, – pataria A. Stryla.

Ekspertas primena, kad draudžiant būstą galima papildomai pasirinkti paminklų draudimą ir taip apdrausti kelias skirtingose Lietuvos vietose esančias kapavietes. Tokia apsauga paprastai apima stacionarius elementus.

„Įvykus draudžiamajam įvykiui, gali būti atlyginamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir jo atstatymo darbų išlaidos, nepriklausomai nuo to, ar pavyks įrodyti kapinių prižiūrėtojo atsakomybę“, – teigia A. Stryla.

Gyventojams, pastebėjusiems kapinėse pavojingai pasvirusius ar džiūstančius medžius bei virš kapaviečių kabančias nulūžusias šakas, patariama nedelsiant apie tai informuoti kapinių administraciją, kad grėsmė būtų pašalinta iki kito stipresnio vėjo.