Keičiasi Vėlinių įpročiai: pirkėjai ieško ilgiau degančių žvakes, o specialistai įspėja dėl didžiausios rūšiavimo klaidos

Artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, šalies kapinėse sužibs tūkstančiai žvakių. Lietuvos gyventojams artimųjų kapų lankymas išlieka svarbi tradicija, tačiau jų pasirinkimai pamažu keičiasi. Pirkėjai vis dažniau pirmenybę teikia žvakių degimo trukmei, o po švenčių kapinėse susidarantys atliekų kalnai skatina specialistus priminti apie specifines rūšiavimo taisykles.

Skaitytojams šis pokytis svarbus ne tik planuojant šeimos biudžetą, bet ir saugant aplinką. Netinkamas kapinių atliekų rūšiavimas po Vėlinių tampa dideliu iššūkiu atliekų tvarkytojams, todėl paprastų taisyklių žinojimas padeda išvengti klaidų bei sutaupyti laiko.

Svarbiausias kriterijus – ne kaina, o degimo trukmė

Prekybos tinklo „Rimi“ atlikta pirkėjų apklausa atskleidė, kad kapus per Vėlines kasmet be išimties aplanko 72 proc. gyventojų, o dar 16 proc. tai daro dažniausiai. Rinkdamiesi kapų žvakes bei kitas prekes, pirkėjai didžiausią dėmesį skiria kokybei ir praktiškumui. 

Svarbiausiu kriterijumi žvakės degimo trukmę įvardijo 38 proc. respondentų. Kainai pirmenybę teikia 28 proc. apklaustųjų. Dizainas ir estetika svarbiausi yra 20 proc. pirkėjų, o ekologiškesnių sprendimų ieško 13 proc. respondentų.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad pirkėjai prieš Vėlines tampa praktiškesni ir atidžiau vertina ne tik pradinę prekės kainą, bet ir jos sukuriamą naudą.

„Vėlinių žvakė yra palyginti nedidelis pirkinys, tačiau žmonės jų dažnai perka ne po vieną, ypač jei aplanko kelių artimųjų kapus. Todėl natūralu, kad svarbi gera kaina, tačiau matome ir kitą tendenciją – pirkėjai vis dažniau vertina praktiškumą. Ilgesnis degimo laikas leidžia rečiau keisti žvakę, todėl galiausiai svarbu ne vien tai, kiek ji kainuoja lentynoje, bet ir kiek laiko tarnaus“, – teigia L. Lesauskaitė-Remeikė.

Žvakių pirkimo apimtis atspindi ir gyventojų išlaidos. Kas antras pirkėjas kapų žvakėms skiria daugiau nei 10 eurų: 33 proc. apklaustųjų tam išleidžia nuo 6 iki 10 eurų, 27 proc. – nuo 11 iki 20 eurų, o dar 23 proc. skiria daugiau nei 20 eurų. Iki 5 eurų biudžetu apsiriboja 17 proc. respondentų.

Kinta puošybos ir šeimos susibūrimų papročiai

Didžiajai daliai – 43 proc. apklaustųjų – svarbiausia Vėlinių dieną yra uždegti žvakę ir pagerbti išėjusiuosius. Tvarkyti kapus kaip pagrindinį tikslą įvardijo 26 proc., pasimelsti ir prisiminti artimuosius – 21 proc., o 10 proc. išskyrė galimybę susitikti su giminaičiais.

Gyvos skintos gėlės jau nebėra vienintelis pasirinkimas kapams puošti. Po 29 proc. apklausos dalyvių dažniausiai renkasi gyvus augalus vazonėliuose arba dirbtines gėles ir jų puokštes. Gyvas skintas gėles renkasi 19 proc., o kas penktas respondentas gėlių ant kapų neneša visai.

Apklausa taip pat parodė, kad bendro stalo tradicija po kapinių lankymo pamažu tolsta iš šeimų kasdienybės. Net 42 proc. respondentų po apsilankymo kapinėse prie bendro stalo su artimaisiais sėdasi retai arba beveik niekada. Dar 38 proc. tai daro tik kartais, o penktadaliui ši tradicija išlieka pastovi. Ruošdami Vėlinių vaišes, 25 proc. pirkėjų renkasi paruoštus mėsos ir žuvies gaminius, 20 proc. perka tortus ar pyragus, tačiau trečdalis gyventojų maistą vis tiek gamina patys.

„Vėlinės išlieka labai asmeniška ir šeimose skirtingai puoselėjama tradicija. Vieniems svarbus susitikimas prie bendro stalo, kitiems – ramus apsilankymas kapinėse ir uždegta žvakė. Tačiau apklausa labai aiškiai rodo vieną dalyką: artimųjų pagerbimo tradicija Lietuvoje tebėra gyva ir svarbi“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Plastiko kalnus siūlo keisti saiku ir daugkartiniu stiklu

Nociu kapinių apšvietimas Vėlinių naktį sukuria ramybės atmosferą, po švenčių kapinėse lieka didžiuliai kiekiai panaudoto plastiko ir stiklo atliekų. „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė pabrėžia, kad šias atliekas galima sumažinti dar prieš išvykstant iš namų. Artėjant Vėlinėms, žvakių pardavimai, palyginti su pirmosiomis pardavimų savaitėmis, išauga maždaug 5–6 kartus.

„Nors dalis pirkėjų renkasi vienkartines, iki 24 valandų degančias žvakes, vis dažniau jų krepšeliuose atsiranda ir ilgiau degantys, praktiškesni pasirinkimai, kurie patikimai dega net esant lietui ar stipresniam vėjui“, – sako M. Anilionė.

Vietoj vienkartinių plastikinių žvakių specialistai rekomenduoja rinktis kokybiškas stiklines žvakides, kurias galima naudoti pakartotinai – jose užtenka pakeisti tik patį vaško įdėklą. Norint apsaugoti liepsną nuo vėjo ar lietaus, verta rinktis žvakes su metaliniais ar karščiui atspariais dangteliais, kurie nesideformuoja ir vėliau gali būti lengvai išrūšiuojami.

Prieš perkant naujus papuošimus, patariama nuvykti ir įvertinti, kas kapavietėje yra likę po ankstesnių apsilankymų. Gali būti, kad stikliniai žibintai yra geros būklės ir juos galima naudoti dar kartą, papildžius naujais įdėklais. Tai leidžia ne tik sumažinti šiukšlių kiekį, bet ir sutaupyti lėšų.

„Kartais atrodo, kad kuo daugiau žvakių ar gėlių ant kapo, tuo gražiau pagerbiamas artimasis, tačiau svarbiausia tikrai nėra kiekis. Kur kas daugiau reiškia pats apsilankymas, prisiminimas ir laikas, skirtas brangaus žmogaus atminimui“, – teigia M. Anilionė.

Kapų žvakių stiklas – neperdirbamas su įprastomis pakuotėmis

Po Vėlinių susidarančių atliekų tvarkymas reikalauja specifinių žinių, nes ne visos žvakių dalys gali būti perdirbamos įprastu būdu. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė paaiškina esmines rūšiavimo taisykles.

„Vienos taisyklės visoms, šiuo metu jau labai įvairioms, dekoruotoms, margoms ir iš skirtingų medžiagų gaminamoms žvakėms bei žvakidėms nėra. Lietuvoje įprastos stiklinės kapų žvakidės dėl jų stiklo sudėties ir gamybos būdo nėra tinkamos perdirbti kartu su stiklo pakuotėmis, todėl jų nereikėtų mesti į stiklo konteinerį. Tuo metu plastikinės žvakių pakuotės, pašalinus vaško likučius, gali būti rūšiuojamos į plastiko pakuočių konteinerį“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Dažniausiai daroma klaida – į pakuotėms skirtus konteinerius metamos visos atliekos kartu: nuvytusios gėlės, lapai, purvinos žvakidės bei plastikinės dekoracijos. Rūšiavimu reikėtų pasirūpinti dar prieš prieinant prie konteinerių.

„Rūšiavimas prasideda ne prie konteinerio, o nuo klausimo: iš ko šis daiktas pagamintas ir ar galiu jį atskirti? Taigi dar tvarkant artimųjų atminimo vietą verta iškart rūšiuoti į keletą skirtingų maišelių, kad vėliau atliekas būtų kuo lengviau išmesti į joms skirtus konteinerius“, – pataria „Gamtos ateitis“ atstovė.

Praktinė atmintinė kapinių lankytojams

Ruošdamiesi Vėlinių išvykai, laikykitės šių trijų žingsnių taisyklių:

1. Įvertinkite turimą likutį. Pirmiausia nuvykite į kapines tik sutvarkyti kapavietės. Susirinkite likusias daugkartines stiklines žvakides ir pirkite tik joms tinkančius keičiamus įdėklus, o ne naujus plastikinius indelius. 
2. Rūšiuokite vietoje. Tvarkydami kapavietę iškart atskirkite žaliąsias atliekas (lapus, nuvytusias gyvas gėles) nuo dirbtinių dekoracijų ir plastiko. Žaliąsias atliekas išpilkite palaidas (be plastikinių maišelių) į tam skirtus kompostavimo arba mišrių atliekų konteinerius. Plastiką, nuvalius vašką, meskite į plastiko pakuočių konteinerius. 
3. Nemeskite stiklinių žvakidžių į stiklo pakuotės konteinerį. Atsiminkite, kad kapų žvakių stiklas nėra perdirbamas kartu su buteliais ar stiklainiais (tai lemia kita lydymosi temperatūra ir cheminė sudėtis). Nenaudotinas stiklines žvakidės reikia mesti į mišrių atliekų konteinerius, nebent prie kapinių yra įrengta speciali atskira atliekų surinkimo sistema.