Kaip bendrauti su paaugliu: penki būdai išlaikyti ryšį ir naujas nemokamas gidas tėvams
Mokslo metų kasdienybėje bendravimas su paaugliu dažnai susiaurėja iki pažymių, namų darbų ir buitinių priminimų. Tačiau ryšys su vaiku kuriamas ne vien kalbantis apie mokyklą. Uždarytos kambario durys ar trumpi atsakymai nebūtinai reiškia, kad santykis su tėvais jaunam žmogui tapo nebesvarbus.
Siekdami padėti šeimoms, organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ specialistai dalijasi praktinėmis rekomendacijomis, kaip tėvams išlaikyti ryšį su savo vaikais net ir tada, kai kalbėtis darosi vis sunkiau.
Domėjimasis paauglio pasauliu, o ne tik pažymiais
Kai kiekvienas pokalbis prasideda klausimais apie pažymius, nesutvarkytą kambarį ar prie telefono praleidžiamą laiką, vaikas iš anksto tikisi pastabų ir kritikos. Norint to išvengti, naudinga parodyti dėmesį paties paauglio interesams, net jei jo pomėgiai tėvams atrodo nesuprantami. Pradėti galima nuo temų, kurios jam patinka: muzikos, žaidimų, sporto, piešimo ar draugų, suteikiant galimybę apie tai papasakoti pačiam.
Pokalbiui nebūtina specialiai susėsti prie stalo. Jis gali natūraliai užsimegzti gaminant vakarienę, važiuojant automobiliu ar einant pasivaikščioti, kai nereikia žiūrėti vienas kitam į akis ir bendravimas neatrodo kaip apklausa.
Tėvams rekomenduojama pradėti nuo neutralių, bet vaiko pomėgius paliečiančių klausimų, pavyzdžiui: „Kokią dainą dabar dažniausiai klausai?“ arba „Parodysi, ką nufilmavai?“. Svarbu, kad vaiko atvirumas nevirstų proga skaityti paskaitą ar kritikuoti. Jei paauglys sutinka parodyti mėgstamą žaidimą, išklausykite jo pasakojimą, neskubėdami vertinti, kiek laiko jis tam skiria. Jei šiandien kalbėtis nesinori, gerbkite tai ir parodykite, kad būsite pasiruošę išklausyti vėliau.
Pirmiausia – išgirsti, o ne siūlyti sprendimus
Išgirdus apie nesutarimus su draugais ar prastai parašytą kontrolinį darbą, tėvams kyla natūralus noras iš karto pasiūlyti problemos sprendimo būdą. Tačiau toks skubėjimas gali nutraukti vaiko norą dalytis išgyvenimais. Pirmiausia naudinga išsiaiškinti, kaip situaciją patyrė pats paauglys. Frazės „čia nieko tokio“ ar „neimk į galvą“ dažniausiai tik užveria duris tolesniam dialogui, nes paauglys pasijunta nesuprastas.
Tėvai gali pasakyti: „Atrodo, kad tau tai buvo nemalonu. Nori papasakoti daugiau?“, o išklausę – paklausti: „Ar norėtum, kad kartu pagalvotume, ką daryti?“. Tokiu būdu iš paauglio neatimama atsakomybė spręsti problemą, tačiau suteikiamas saugus užnugaris, padedantis pačiam geriau suprasti situaciją ir ieškoti sprendimo.
Pripažinti vaiko jausmus galima ir nesutinkant su jo elgesiu, pavyzdžiui: „Suprantu, kad supykai. Vis dėlto įžeidinėti kitą žmogų negalima.“ Tokiu būdu išlaikomas ir palaikymas, ir aiški riba.
Mažų laimėjimų pastebėjimas
Paauglio savivertė yra itin trapi, ji tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jį vertina artimiausi žmonės. Jei namuose nuolat aptariamos tik klaidos ar nesėkmės, vaikui darosi sunku pastebėti savo stipriąsias puses. Jos nebūtinai atsiskleidžia per aukštus pažymius ar laimėtus konkursus. Tai gali būti rūpinimasis gyvūnu, dėmesys draugui, kūrybiškumas ar atkaklumas.
Geriausia įvardyti labai konkrečius pastebėtus dalykus: „Mačiau, kaip kantriai padėjai sesei“ arba „Pastebėjau, kad prie šios užduoties grįžai, nors iš pradžių buvo sunku.“ Konkretūs žodžiai parodo, kad matote jo pastangas.
Naudinga vengti vaiko lyginimo su broliais, seserimis, bendraklasiais ar savimi paauglystėje. Jei reikia aptarti problemą, kalbėkite apie konkretų veiksmą: „Nesilaikei mūsų susitarimo“ leidžia aptarti situaciją nepriskiriant paaugliui neigiamos etiketės „neatsakingas“.
Ribos suteikia saugumo jausmą
Glaudus ryšys su vaiku dera su aiškiomis ribomis. Jaunam žmogui yra svarbu suprasti, ko iš jo tikimasi, kodėl galioja tam tikros taisyklės ir kas nutiks jų nesilaikant. Tėvams rekomenduojama įvertinti, ar jų keliami lūkesčiai yra konkretūs ir lengvai įgyvendinami.
Geriausia pasirinkti vieną dažniausiai įtampą keliančią temą, pavyzdžiui, grįžimo namo laiką, ir ją ramiai aptarti. Svarbu ne tik pasakyti taisyklę, bet ir išgirsti vaiko nuomonę.
Paklauskite jo požiūrio. Susitarimas turi būti aiškus abiem pusėms. Būtina kartu susitarti, kada paauglys grįš, kaip praneš pasikeitus planams ir kokios bus susitarimo nesilaikymo pasekmės. Pasekmė turėtų būti proporcinga ir tiesiogiai susijusi su pažeidimu. Pavyzdžiui, jei vaikas ką nors sugadino, prasminga aptarti, kaip jis prisidės prie sutvarkymo. Taip pat svarbu aiškiai pasakyti, kaip galima atkurti pasitikėjimą. Sprendimą dėl pasekmių geriau priimti visiškai nusiraminus.
Santykio atkūrimas po nesutarimų
Auklėjimas reikalauja daug energijos, todėl tėvai taip pat pavargsta, išsigąsta ar supyksta. Pastebėjus, kad pokalbis virstas šaukimu, geriausia padaryti pauzę.
Galite pasakyti: „Dabar esu per daug susierzinęs, kad ramiai kalbėčiau. Prie šios temos grįžkime po pusvalandžio.“ Labai svarbu pažadą ištesėti, kad pauzė nevirstų ilgalaikiu tylėjimu. Jei pakėlėte balsą ar pasakėte skaudžių žodžių, atsiprašykite už konkretų savo elgesį: „Atsiprašau, kad ant tavęs šaukiau. Taip kalbėti neturėjau. Vis tiek turime aptarti mūsų susitarimą.“ Venkite atsiprašymą užbaigti kaltinimu „bet tu mane išprovokavai“.
Atsiprašymas nereiškia taisyklių ar ribų atsisakymo. Jis parodo, kad suaugusieji taip pat prisiima atsakomybę už savo elgesį ir moko paauglį atsakingumo. Pripažindami savo klaidą parodote, kaip prisiimti atsakomybę, kartu išlaikant ribą. Svarbu, kad po nesutarimo paauglys žinotų: konfliktas nereiškia santykio pabaigos, o prie pokalbio galima sugrįžti.
Kaip teigia „SOS vaikų kaimų“ Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) komandos koordinatorius Titas Medelis: „Paauglystėje keičiasi tarpusavio santykis. Tai, kas veikė anksčiau, nebeveikia. Todėl svarbiausia ne ieškoti tobulo auklėjimo recepto, o mokytis išlaikyti ryšį su paaugliu, net kai jis atrodo nutolęs.“
Kur rasti papildomos praktinės pagalbos?
Sustiprinti tarpusavio santykius tėvams padeda ne vienas ilgas, oficialus pokalbis, o nuoseklus dėmesys smulkioms detalėms: sugebėjimas nepertraukti vaiko, atviras pasidomėjimas jo laisvalaikiu bei nuoseklus jo pastangų pastebėjimas.
Daugiau kasdienių situacijų analizės ir praktinių patarimų tėvams pateikiama nemokamame „SOS vaikų kaimai Lietuva“ skaitmeniniame gide „Paauglystės kasdienybė“. Šis praktinis leidinys parengtas kartu su pagrindiniu partneriu „GF banku“ ir partneriu „Acme grupe“.
Skaitytojai gide ras gaires apie tėvų emocijų valdymą, vaiko savivertės ir tapatumo ugdymą, taip pat naudingos informacijos apie mitybos ir valgymo sutrikimus (pateikiama reali 16-mečio Arno istorija), psichikos sveikatą bei jautrų patyčių aspektą (pavyzdžiui, kai mokykloje iš vaiko tyčiojasi mokytojas). Nemokamą gidą PDF formatu galima gauti į savo elektroninį paštą, užpildžius trumpą formą oficialioje svetainėje adresu: