Profilaktinė krūtų patikra: gydytoja įvardijo požymius, kuriuos moterys linkusios nuvertinti
Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje – kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 1700–2000 naujų šios ligos atvejų. Kadangi ankstyvosiose stadijose liga dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų pastebimų simptomų, profilaktiniai tyrimai išlieka viena efektyviausių priemonių pakitimams aptikti.
Spalį, minint krūties vėžio žinomumo mėnesį, Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė primena, kada ir kokius tyrimus naudinga atlikti, norint laiku pastebėti ligą bei išsaugoti gyvenimo kokybę.
„Nors sergamumas krūties vėžiu pastaraisiais metais auga, tai nereiškia, kad situacija šalyje blogėja. Dalį šio augimo galima sieti su gerėjančia diagnostika ir galimybe ligą nustatyti anksčiau. Vis dėlto prie didėjančio atvejų skaičiaus prisideda ir kiti veiksniai, tokie kaip senėjanti visuomenė, aplinkos poveikis bei mityba“, – pastebi šeimos gydytoja.
Ne kiekvienas guzelis yra piktybinis: į kokius požymius atkreipti dėmesį?
Ligos pradžioje krūties vėžys dažniausiai nesukelia aiškių simptomų, o pastebimi požymiai atsiranda jai progresuojant. Krūtyje gali būti apčiuopiamas neskausmingas, kietas ir nepaslankus guzelis, pakisti jos forma ar dydis, atsirasti odos paburkimas, įdubimai ar paraudimas. Taip pat gali įsitraukti spenelis, atsirasti žaizdelių, pleiskanojimas, išskyros arba nuolatinis skausmas krūtyje ar pažastyje, nesusijęs su menstruacijų ciklu.
„Krūtyje apčiuoptas guzelis ne visada reiškia piktybinį susirgimą. Tokius pakitimus gali lemti ir gerybiniai pieno liaukų pokyčiai, cistos ar hormoninė mastopatija. Guzelis taip pat gali atsirasti dėl fibroadenomos, išvešėjusio riebalinio audinio, infekcijos ar mastito“, – atkreipia dėmesį R. Liebienė.
Gydytojos teigimu, dalį pokyčių moterys linkusios nuvertinti arba priskirti kitoms priežastims. Pavyzdžiui, krūties ar spenelių skausmą dažnai nurašo hormoniniams ciklo svyravimams, o odos paraudimą ar pleiskanojimą – egzemai ar alergijai. Taip pat neretai ignoruojamas diskomfortas pažasties srityje, todėl pas gydytoją moterys kartais kreipiasi pavėluotai.
Savityra nuo 20 metų ir tyrimų metodai skirtingame amžiuje
Savarankiškai apžiūrėti ir apčiuopti krūtis naudinga pradėti jau nuo 20 metų amžiaus. Tam tinkamiausias laikas – 7–10-oji menstruacinio ciklo diena. Prieš veidrodį reikėtų įvertinti krūtų formą, odos ir spenelių būklę nuleidus bei pakėlus rankas. Apčiuopa atliekama trimis pirštų pagalvėlėmis, sukamaisiais judesiais tiriant krūtį nuo išorinio krašto link spenelio. Šį veiksmą patogu atlikti stovint arba gulint, pakėlus vieną ranką už galvos.
Profesionalią profilaktinę patikrą naudinga pradėti sulaukus 20–25 metų. Tyrimų dažnumas ir būdas priklauso nuo moters amžiaus bei individualios rizikos.
„Jaunesniame amžiuje krūtyse vyrauja liaukinis audinys, todėl iki 40 metų dažniau atliekamas ultragarsinis tyrimas, o nuo 40 metų – pirminė mamografija. Aptikus pakitimų, papildomai gali būti pasitelkiama echoskopija ar magnetinio rezonanso tomografija. Pastaroji padeda tiksliau įvertinti neaiškius pakitimus, labai tankų liaukinį audinį, galimą ligos išplitimą į aplinkinius audinius ar atsaką į gydymą“, – aiškina šeimos gydytoja.
Genai, gyvenimo būdas ir valstybės finansuojama programa
Didesnė rizika susirgti kyla moterims, kurių šeimoje krūties vėžiu sirgo mama, sesuo, senelė ar kita artima giminaitė. Paveldimumas ir šeiminė ligos istorija yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių, apie kuriuos būtina informuoti savo šeimos gydytoją. Tikimybę susirgti taip pat didina vyresnis nei 50 metų amžius, tankus liaukinis audinys, ankstyva menstruacijų pradžia, vėlyva menopauzė, negimdymas ir nežindymas.
Vis dėlto dalį rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Ligų tikimybę padeda mažinti normalaus kūno svorio palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, atsisakymas rūkyti bei vartoti alkoholį.
„Svarbu nepamiršti ir tų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti. Krūties vėžio riziką padeda mažinti normalios kūno masės palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio atsisakymas bei subalansuota mityba. Taip pat svarbus apdairus pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, ilgesnis žindymas krūtimi ir lėtinio streso vengimas“, – pasakoja R. Liebienė.
Lietuvoje veikia valstybės finansuojama krūties vėžio prevencinė programa, skirta 45–74 metų moterims. Pagal šią programą mamografijos tyrimą nemokamai galima atlikti kartą per dvejus metus. Nors pastaraisiais metais dalyvavimas programoje augo, ja vis dar pasinaudoja mažiau nei 70 % tikslinės grupės moterų. Dažniausiai patikrą atidėlioja tos moterys, kurios nejaučia jokių simptomų, nors ankstyvosiose stadijose gera savijauta nereiškia, kad pakitimų nėra.
Ankstyva diagnostika atveria tausojančio gydymo galimybes
Laiku diagnozuota liga sėkmingiau gydoma ir leidžia išvengti agresyvių procedūrų. Pirmos ir antros stadijos krūties vėžys išgydomas daugiau nei 90–95 % atvejų. Anksti nustačius ligą, taikomas mažiau invazyvus chirurginis ir mažiau toksiškas gydymas, o kartu reikšmingai sumažėja jos atsinaujinimo rizika.
„Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos ir išplitimo. Gali būti atliekama tausojanti operacija, kurios metu pašalinama tik pažeista krūties audinio dalis ir sarginis limfmazgis. Atsižvelgiant į individualią situaciją, taip pat gali būti taikoma hormonų, biologinė, imuninė terapija, chemoterapija ar kitas gydymas“, – sako Slengių šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. Liebienė.
Kur kreiptis tyrimui vilnietėms?
Norint atlikti nemokamą profilaktinį krūtų tyrimą (mamografiją) pagal valstybinę programą, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl e. siuntimo. Turėdamos siuntimą, Vilniaus gyventojos gali registruotis tyrimui šiose įstaigose:
- Nacionaliniame vėžio institute (NVI) (Santariškių g. 1) – registracija telefonu +370 5 278 6711 arba internetu per esveikata.lt (IPR sistemą).
- VUL Santaros klinikose (Santariškių g. 2) – registracija telefonu +370 5 236 5000 arba per esveikata.lt sistemą.
- Didžiosiose Vilniaus poliklinikose (Centro, Šeškinės, Karoliniškių, Antakalnio) arba sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis turinčiuose privačiuose diagnostikos centruose.
Patikimiausia taisyklė saugant sveikatą – paversti krūtų savityrą kasmėnesiniu įpročiu, telefone nusistatant priminimą (pavyzdžiui, pirmąjį savaitgalį po menstruacijų pabaigos).