Vilniaus arkikatedroje pradedamas tyrimas dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos
Vilniaus arkikatedroje rengiamasi tirti ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, kurioje, remiantis viena iš istorinių hipotezių, galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai. Tyrėjai numato atlikti nedidelį invazinį gręžinį iš pastato išorės.
Siekdami kuo mažiau pažeisti autentišką Katedros mūrą ir apsaugoti tarpukariu įrengtą hidroizoliacijos sluoksnį mauzoliejuje, darbininkai gręžimą vykdys iš lauko pusės. Pasiekus ieškomą ertmę, jos vidus bus tiriamas 3D skeneriu bei specialia kamera, taip pat bus paimti mikrobiologiniai mėginiai. Šio bandomojo tyrimo vertė siekia apie 35 tūkstančius eurų.
Nuo spėliojimų prie sistemingo mokslo
Lietuvos istorijos instituto (LII) direktorius Aurimas Švedas teigia, kad šis etapas svarbus pereinant prie sistemingų mokslinių tyrimų.
„Metas nuo pavienių paieškų ir atskirų versijų kėlimo pereiti prie to, ką galime vadinti sistemingu ilgalaikiu moksliniu tyrimu“, – teigia A. Švedas.
Ankstesnių neinvazinių tyrimų duomenimis, Katedros sienose ir rūsiuose aptikta apie 20 galimų ertmių ar anksčiau nedokumentuotų vietų. Šiame etape pasirinkta tirti Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinę sieną.
Su šia konkrečia vieta siejama hipotezė, kurią anksčiau viešai išsakė Vytautas Urbanavičius ir restauratorius Saulius Poderis. Pastarasis pirmasis iškėlė versiją, jog istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai gali būti užmūryti XVII amžiuje įrengto įėjimo nišoje, esančioje mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Nors restauratoriaus idėja tapo tyrimo pagrindu, pats S. Poderis į oficialią darbo grupę įtrauktas nebuvo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar liepą pritarė kompleksinių tyrimų planui, apimančiam istorinius, architektūrinius, bioarcheologinius ir genetinius tyrimus, skirtus patikrinti esamas hipotezes.
Kultūros ministras: tyrimai svarbūs valstybei
Kultūros ministras Lukas Alsys pabrėžia, kad galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos tyrimai yra svarbūs valstybei.
„Mums reikėtų moksliniais tyrimais palyginti radinius ir įsitikinti, kad ten yra būtent tai, ko ieškome, bei gauti vienokį ar kitokį atsakymą. Man atrodo, kad Kultūros ministerija tikrai dalyvaus šiuose tyrimuose ir juos palaikys, bet tai už visos Vyriausybės klausimas. Artėja Vytauto Didžiojo jubiliejus, tad tai yra valstybės garbės reikalas“, – teigė L. Alsys.
Ministras pažymėjo, kad net ir aptikus palaikų jų tapatybei nustatyti reikėtų atsakingų, sudėtingų ir ilgalaikių tyrimų. Pasak jo, ministerija pasitiki tyrimus koordinuojančiu Lietuvos istorijos institutu ir į mokslinius procesus nesikiša.
Rezultatų teks palaukti
Lietuvos istorijos institutas ragina nedaryti išankstinių išvadų, nes tiriama ertmė gali būti tuščia.
„Ji gali būti tuščia, joje gali būti kitų objektų ar palaikų. Bet kuriuo atveju, tai bus nauja mokslinė informacija, svarbi tolesniems katedros tyrinėjimams. Sėkmė tyrėjams yra ne konkretus iš anksto norimas radinys, o patikimas atsakymas“, – rašoma pranešime.
Pirmuosius duomenis mokslininkai žada skelbti tik gavę ir išanalizavę patikimus rezultatus. Mikrobiologiniams ir kitiems laboratoriniams tyrimams atlikti gali prireikti iki kelių mėnesių.