Seime – naujas siūlymas dėl asmenvardžių rašymo: autentišką pavardę siūlo palikti tik papildomuose įrašuose

Seimui rengiantis rudens sesijoje svarstyti asmenvardžių rašymo taisykles, parlamentarai diskutuos dėl naujo konservatorių pasiūlymo. Seimo nariai Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis siūlo pagrindinį įrašą asmens dokumentuose rašyti lietuviškai, o originalią vardo ir pavardės formą pateikti tik kaip papildomą įrašą paso pabaigoje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Šis klausimas išlieka itin aktualus Vilniaus ir jo apylinkių gyventojams – tautinių mažumų atstovams bei tiems vilniečiams, kurie sudarė santuokas su užsienio piliečiais ir siekia oficialiuose dokumentuose išsaugoti originalią šeimos pavardę.

Konservatorių projektas: autentiška forma – tik papildomame puslapyje

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis įregistravo įstatymo pakeitimo projektą. Parlamentarai siūlo pagrindiniu oficialių dokumentų įrašu išlaikyti lietuviškai adaptuotą asmenvardžio formą. Originalią vardo ir pavardės formą asmuo galėtų įrašyti savo prašymu kaip papildomą informaciją – paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Pagal šį siūlymą, užsienio piliečių sutuoktinių, tautinių mažumų atstovų bei jų vaikų asmenvardžiai oficialiuose registruose išliktų parašyti pagal lietuvių kalbos taisykles. Šis papildomas įrašas neturėtų pagrindinio įrašo statuso ir nekeistų valstybine kalba parašytos formos, kurią naudoja šalies institucijos.

Projekto rengėjai teigia, kad toks modelis padėtų sukurti vieningą sistemą ir išspręstų problemas, kylančias dėl asmenvardžių, kurių originali forma rašoma ne lotyniško pagrindo rašmenimis (pavyzdžiui, kirilica, graikų, arabų ar hebrajų raštu). 

Konservatoriai aiškinamajame rašte nurodo: „Siūlomas modelis visoms kalboms ir rašto sistemoms taiko tą patį principą: pagrindinė forma yra lietuviškai adaptuota, o autentiška forma arba jos lotyniškoji transliteracija ar transkripcija pateikiama papildomai. Projektu nesiekiama paneigti asmens intereso dokumente turėti autentišką savo vardo ir pavardės formą. Šiam interesui užtikrinti numatomas papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje“.

Kitų šalių patirtis: nuo Latvijos iki Vokietijos

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius išanalizavo asmenvardžių rašymo taisykles aštuoniose Europos valstybėse. Tyrimas parodė, kad šalys skirtingai derina valstybinės kalbos apsaugą, originalią asmenvardžio formą bei tarptautinį asmens identifikavimą.

Latvijoje veikia panašus modelis, kokį dabar siūlo Lietuvos konservatoriai. Čia pagrindinė ir privaloma asmenvardžio forma oficialiuose dokumentuose yra latviška. Originalią formą lotyniškais rašmenimis galima įrašyti papildomai tik paties asmens ar jo tėvų prašymu.

Graikijoje civilinės būklės aktai sudaromi tik graikų kalba pagal vietos gramatikos taisykles. Užsienietiškus vardus pareigūnai įrašo graikų rašmenimis pagal skambesį, o originalią formą lotyniškais rašmenimis pateikia papildomai.

Vokietija nelotyniškus asmenvardžius į dokumentus perkelia juos transliteruodama. Jeigu to padaryti neįmanoma, pavardė rašoma pagal skambesį, taikant vokiečių kalbos rašybos taisykles. Sakartvele asmens dokumentai pildomi kartvelų ir anglų kalbomis.

Kitos iniciatyvos: diskusijos dėl diakritinių ženklų

Rudens sesijoje parlamentarai svarstys ne tik konservatorių pasiūlymą. Seimo darbotvarkėje numatyti dar du asmenvardžių rašybą keičiantys projektai, kuriuos inicijavo Rita Tamašunienė bei Laurynas Šedvydis kartu su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

R. Tamašunienė siūlo leisti piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su visais diakritiniais ženklais. Jos teigimu, dabartinis reguliavimas sukuria nelygybę. Nors dabar leidžiama naudoti raides „w“, „q“ ar „x“, lenkiški diakritiniai ženklai, tokie kaip „ł“, vis dar lieka uždrausti.

„Nuosekliai siekiame žmogaus pagrindinių teisių įgyvendinimo, jo teisės į originalią pavardę ir vardą užtikrinimo. Tai yra tapatybės žymuo, kuris rodo žmogaus ryšį tiek su tauta, tiek su savo gimine. Projektas ypač aktualus nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams, taip pat sudariusiems santuokas su kitos valstybės piliečiais ar anksčiau turėjusiems kitos valstybės pilietybę. Įstatymo pataisos užtikrins jiems lygias ir vienodas galimybes pasinaudoti įstatymo suteikiama teise užrašyti asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius originalia forma“, – teigia R. Tamašunienė.

Panašias pataisas pateikęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas L. Šedvydis siūlo leisti naudoti visus lotyniško pagrindo diakritinius ženklus ne lietuvių tautybės piliečiams, užsieniečių sutuoktiniams bei jų vaikams. Jo teigimu, modernizavus Gyventojų registro sistemas, jokių technologinių kliūčių tam nebėra.

Dabartinė tvarka ir laukiami sprendimai

Nuo 2022 metų pradžios Lietuvoje galioja tvarka, leidžianti dokumentuose naudoti lotyniškas raides „W“, „X“ ir „Q“. Vis dėlto galimybės naudoti diakritinius ženklus (pavyzdžiui, „š“, „ć“, „ł“, „ö“) dabartiniai įstatymai nenumato.

Dėl trijų skirtingų asmenvardžių rašymo modelių Seimas apsispręs artėjančioje rudens sesijoje, kurioje bus svarstomi visi užregistruoti įstatymų projektai.