Ministras: elektros neturintiems gyventojams turi būti skirtos kompensacijos

Praūžusi stipri savaitgalio audra paliko tūkstančius gyventojų be elektros, o energetikos ministras Lukas
Savickas ragina priimti papildomus sprendimus. Jo teigimu, nukentėjusiems žmonėms turėtų būti išmokėtos
papildomos kompensacijos, siekiančios iki 200 eurų. Nuostolių atlyginimo klausimus ministras jau aptarė su
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovu.

„Situacija dėl audros išlieka labai sudėtinga. Šiandien popiet pirmiesiems klientams sueina 72 val. be elektros
energijos. Puikiai suprantu, kad vien įstatyme numatyta kompensacija neatpirks žmonių patirtų nuostolių ir
sunkumų. Todėl gyventojams turi būti skirtos papildomos iki 200 eurų kompensacijos už patirtus nuostolius“, –
savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė ministras.

L. Savickas pabrėžė, kad kompensacijos turi būti pasiekiamos paprastai: „Ką tik ESO vadovui išsakiau lūkestį,
kad bendrovė paskelbtų sprendimą dėl paprastos tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarkos. Joje turi būti
numatytas pagrįstų nuostolių dėl sugedusio maisto, laikino apgyvendinimo, generatorių įsigijimo ar nuomos,
kuro ir kitų būtinų išlaidų atlyginimas. Tokį modelį bendrovė jau yra taikiusi anksčiau ir esu įsitikinęs, kad jį
reikia kartoti ir po šios audros“.

Ministras pažadėjo, kad ESO netrukus pateiks aiškias gaires – kas gali pretenduoti į išmokas ir kokius
dokumentus reikia pateikti. Ministras taip pat teigė, kad reikės įvertinti elektros tinklo pasirengimą: „Po elektros
tiekimo atstatymo, be abejo, turėsime padaryti kritinį vertinimą apie tai, ar tikrai buvo išmoktos pamokos iš
anksčiau buvusių audrų, ar buvo padaryta viskas, kas tuo metu buvo suplanuota, kad turi būti padaryta tam, kad
galėtume užtikrinti net ir minimalių įstatymo reikalavimų laikymąsi“, – Seime žurnalistams sakė L. Savickas.

Įstatymai įpareigoja elektros tiekimą atkurti per 72 valandas, o vėluojant – mokėti kompensacijas. Tačiau
ministras įsitikinęs, kad to maža. „Šiandien kaip tik prieš ateidamas į Seimą turėjau susitikimą su energetikos
įmonių vadovais ir ten labai aiškiai išsakiau lūkestį, kad tai yra tikrai nepakankamas kompensavimo
mechanizmas ir kad tikiuosi, artimiausiu metu bus paskelbimas ir iš ESO vadovybės dėl papildomo
kompensavimo, kuris apimtų patirtas išlaidas dėl generatorių, dėl prarastų maisto produktų, dėl apgyvendinimo
išlaidų, kitų išlaidų, taip kaip tai buvo vykdoma ir 2024 metais“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu ESO vadovas Renaldas Radvila patvirtino, kad bendrovė rengia papildomas pagalbos priemones:
„Šiandien iškomunikuosime apie papildomas kompensavimo priemones. (…) Mes turėjome praktiką per 2024
metų audrą, kur darėme kompensavimą klientams“.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pastebėjo, kad nors parama nepadengs visų nuostolių, ji
gali būti reikšminga pagalba. „Yra tam tikra tvarka, kaip skaičiuojami nuostoliai. Be abejo, tikėtina, kad jie
neatlieps visų patirtų, bet bent jau dalį kompensuos. Tiek gyventojams, tiek verslui“, – sakė politikė.

ESO vadovas patikino, kad visus gedimus tikimasi pašalinti iki šeštadienio. „Šiandien nekeičiame savo
prognozių. Tikėtina, kad jos galės būti ankstesnės, bet šiandien tikrai negalėčiau pažadėti. Šiandien esame
numatę, kad tiek, kiek turime sutrikimų, tai juos pašalinti turėtume iki šeštadienio“, – paaiškino R. Radvila.

Darbų apimtys yra didelės. „Tinkle vietų, kurias reikia tvarkyti, skaičius yra išaugęs iki 9 tūkst. Tai reiškia 9
tūkst. taškų, kuriuose yra arba nutraukti laidai, arba išverstos atramos ir reikalingi fiziniai darbai tam, kad
atkurtume elektros tiekimą. Visoje Lietuvoje šiuo metu dirba 400 brigadų: mūsų, rangovų, „Lietuvos
geležinkelių“ energetikai, pasitelkta kariuomenė, pasitelkti šauliai – bendradarbiaujame ir su jais tam, kad
galėtumėme kuo greičiau atkurti tiekimą“, – situaciją komentavo vadovas.

Paklaustas, ar vis dar jaučia politikų pasitikėjimą, R. Radvila atsakė tiesiog besikoncentruojantis į darbą.
Frakcijos seniūnė O. Leiputė patvirtino, kad kadrų keitimo klausimas dabar nėra svarstomas. „Mes tikrai
nesvarstome galimybės keisti ar nekeisti, mums svarbiausia yra rezultatas gyventojams. Vadovui yra aiškios
užduotys ir kuo greitesni, kad būtų sprendimai“, – sakė ji.

Tuo tarpu žemės ūkio ministrui ketinant siūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją, L.
Savickas mano, kad ši idėja yra verta dėmesio: „Šiandien su energetikos įmonių vadovais apie tai kalbėjome,
matome, kad iš tinklo ir elektros tiekimo atstatymo perspektyvos reikšmingos įtakos terminams ir jų
įgyvendinimui tai neturėtų tiesioginės įtakos, tačiau suprantu Kęstučio Mažeikos argumentus, kurie susiję su
žemės ūkio sritimi, ir, be abejo, kad tame kontekste, manau, klausimas svarstytinas“.