P. Lietuvoje

Lietuvoje prasidėjo mokytojų streikas: pedagogai reikalauja laikytis susitarimų

Lapkričio 16 d., pirmadienį, Lietuvoje prasidėjo neterminuotas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streikas. Ryto duomenimis, prie protesto akcijos prisijungė 222 švietimo įstaigos. Streikuojančių Vilniaus miesto ugdymo įstaigų atstovai pabrėžia, kad šis sprendimas priimtas siekiant priversti valdžią ištesėti duotus pažadus, o pati akcija kyla ne dėl pinigų, bet dėl požiūrio į mokytoją.

Padėtis Vilniaus mokyklose

Vilniaus Baltupių progimnazijoje streiką pradėjo 57 darbuotojai. Įstaigos profsąjungos pirmininkė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė pasakoja, kad sprendimas priimtas ramiai.

„Šįsyk mes streiką pradėjome labai, labai ramiai: be protestų, be mitingų, be gražių lozungų. Paprasčiausiai visą savaitgalį dirbome, bendravome, rengėme susirinkimus. Buvo nuspręsta vyresniuosius išleisti mokytis nuotoliniu būdu. Jie gavo užduotis visai savaitei, kad galėtų mokytis. O mūsų mokytojai ramiai namuose dirba, ruošiasi grįžimui po streiko“, – teigė J. Gabiūnaitė.

Pasak jos, streikas atspindi pedagogų vertybes: „Tai, ko gero, vienintelis būdas, jog mus išgirstų, nes derantis šiaip negirdi. Čia yra kiekvieno žmogaus, matyt, asmeninis įsitikinimas. Aš savo komandai, savo profesinei organizacijai sakau, kad jau pats pasiekimas, jog susiorganizavome, kad mes streikuojame, kad esame komanda, yra didžiulis, didžiulis pasiekimas. Ir šitas streikas tikrai nėra apie pinigus. Šitas streikas yra apie požiūrį, apie pažadų laikymąsi ir apie, sakyčiau, jaunimą, kuris galbūt ateis į mokyklas mokyti.“

Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, įstaigos atstovų teigimu, ugdymo procesas visiškai sustabdytas, čia streikuoja 53 darbuotojai. Įstaigoje šiuo metu dirba tik trys mokytojai ir keli švietimo pagalbos specialistai.

„Kadangi streikas neterminuotas, mes negalime atsakyti į klausimą, kiek tai truks. Kiekvieną dieną pateiksime skaičius, kiek yra streikuojančių, ir administracija priims sprendimą, ką toliau daryti. Kol kas mes nežadame sustoti, bet labai tikimės, kad įvyks derybos, profesinė sąjunga susitiks su premjeru ir susitarsime. Juk streikas yra kraštutinė priemonė. Mes streikuojame ne dėl įdomumo, ne dėl žaidimo, o todėl, kad šiuo metu yra tokia situacija, kai reikia laikytis susitikimų, susitarimų. O kaip išprašyti to susitarimo?“ – teigė LŠDPS Žvėryno gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Odeta Jonykienė.

Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre (VPVPMC) streikuoja 50 iš 87 profesinės sąjungos narių (iš viso centre dirba 157 darbuotojai). Įstaigos profsąjungos pirmininkė Renata Dovgialo nurodė, kad dalis pedagogų prie streiko prisijungs antradienį, nes pirmadienį buvo suplanuotas Tolerancijos dienos renginys.

„Yra toks renginukas, suplanuotas iš anksto, kuriam buvo labai ruoštasi. Mes niekaip negalėjome jo nukelti ir nusprendėme, kad kai kurie nariai, darbuotojai, lieka ir vis tiek praveda tą renginį tiems, kurie čia yra. Aišku, jų labai mažai, nes pačiame gimnazijos ugdymo procese iš visų mokytojų dirba tik visas trečias aukštas – tik trys kabinetukai. Ir tai pamokos labai sutrumpintos, sudėtas specialus tvarkaraštis“, – teigė R. Dovgialo.

Ji pripažino, kad komunikacija šioje įstaigoje yra sudėtinga, o vadovybė neteikia pakankamai informacijos likusiai bendruomenei, todėl dalis mokytojų ir tėvų jaučia nežinią.

Bendruomenių reakcija – palaikanti

Kalbintos mokyklų atstovės teigia, kad sulaukia tėvų ir mokinių palaikymo. Baltupių progimnazijos atstovė J. Gabiūnaitė sakė negavusi piktų komentarų iš auklėtinių tėvų, o mokiniai pajuokavo siūlydami kartu eiti streikuoti prie ministerijos.

Žvėryno gimnazijos profsąjungos vadovė O. Jonykienė atkreipė dėmesį, kad mokykla streikuoja jau trečią kartą, tačiau ugdymo procesas visiškai sustabdytas pirmą kartą.

„Mes esame pakankamai sąmoningi, rodome pavyzdį vaikams ir kviečiame visus mokėti pastovėti už save. Iš praėjusio streiko turime pavyzdžių, kai moksleiviai ir tėvai ateidavo į streiką. Kai vyko streikas, mano auklėtinė net į sceną lipo. Vaikai klausia mokytojos: „Duokite žinutę, kada reikės ateiti, kada prisidėti prie mitingo, kada jums padėti“, – dalijosi O. Jonykienė.

Konfliktą paaštrino premjero pasisakymai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia suprantanti LŠDPS lūkestį dėl didesnio užmokesčio, tačiau pabrėžia, kad kitų metų valstybės biudžete papildomų išteklių tam nėra. Ministrė Raminta Popovienė ragina problemas spręsti dialogu, o ne drastiškomis priemonėmis.

LŠDPS vadovas Andrius Navickas ragina Vyriausybę nevilkinti derybų ir greičiau susitarti. Jo teigimu, premjero Mindaugo Sinkevičiaus penktadienį išsakytas raginimas „turėti saiką“ tik paaštrino situaciją ir supykdė pedagogus.

„Premjeras turbūt tai dar labiau paaštrino, kalbėdamas apie saiką, kai patys nevykdo įsipareigojimų. Tai turbūt labai užgauna. Bent jau turbūt reikėjo patylėti, tada galbūt būtų buvę protingiau“, – sakė A. Navickas.

J. Gabiūnaitė pritarė, kad premjero žodžiai konsolidavo bendruomenę: „Premjero žodžiai apie saiką labai, labai žmones, kaip sakant, sukonsolidavo: šiaip mes jums nieko neduosime, bet jūs nestreikuokite. Man labai liūdna, kad bando sukiršinti visuomenę, nuteikti mokytojus prieš visus, neva mes ir taip labai daug visko gauname.“

Nusivylimą valdžios retorika išreiškė ir O. Jonykienė: „Mane liūdina tai, kad pati ministrė ištransliuoja žinutę: „Aš nesuprantu, kuo mokytojai nepatenkinti.“ Arba žmogus, kuris pats nėra pavyzdys savo darbais, net ir moksliniu darbu, sako: „Reikia turėti saiką.“ Žinoma, reikia turėti saiką, bet šiuo atveju ne čia tas saikas matuojamas. Čia yra žodžio laikymasis, susitarimų laikymasis.“

Finansiniai nesutarimai

Profesinė sąjunga reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. didėjimą, o iš viso mokytojų algoms 2027 metais suplanuoti 240,5 mln. eurų. Ketvirtadienį su profsąjunga susitikusi ministrė R. Popovienė patvirtino, kad patenkinti didesnių algų reikalavimo nepavyks.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdžios institucijos privalo išklausyti mokytojus ir su jais kalbėtis, tačiau sprendimai turi būti priimami įvertinus valstybės finansines galimybes ir nedidinant biudžeto deficito.

Švietimo darbuotojų streikai Lietuvoje vyksta ne pirmą kartą. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų 21 parą budėjo Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose. 2023 m. LŠDPS taip pat surengė visuotinį mokytojų streiką, pasibaigusį Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.

Palikite komentarą

Back to top button

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą – el. paštu gausite nuorodą, kuria galėsite sukurti naują slaptažodį.