P. Lietuvoje

Kęstutis Budrys: santykius su Kinija turi spręsti Valstybės gynimo taryba

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad sprendimus dėl diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo turėtų priimti Valstybės gynimo taryba (VGT).

Šią poziciją ministras patvirtino susitikime su opozicine Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. K. Budrio teigimu, sprendimą reikės priimti platesniame rate, tačiau VGT posėdis šiuo klausimu kol kas nėra suplanuotas ir jokių konkrečių terminų nėra numatyta.

Ministras taip pat atmetė konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno klausimą, ar siekis išlaikyti pareigas motyvuoja jį daryti nuolaidas Kinijai. K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva neaukos savo interesų bei principų, o bendradarbiavimas su Taivanu bus tęsiamas.

„Mano interesas yra tęsti bendradarbiavimą tose srityse, kurios yra perspektyvios ir sėkmingos su Taivanu. Tęsti santykius su Taivanu nėra „vienos Kinijos“ politikos nesilaikymas, ir tuo vadovaujasi ne viena mums artima valstybė“, – sakė ministras.

Ž. Pavilionis kaltina ministrą nuslėpus informaciją

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis po susitikimo griežtai kritikavo ministrą, teigdamas, kad K. Budrys veikia Kinijos interesams ir slepia informaciją. Pasak parlamentaro, ministras nepasidalino rugsėjį Taivaniečių atstovybei įteiktu dokumentu, kuriame reikalaujama pakeisti jos pavadinimą.

„Jam niekas tokio palaiminimo nedavė, net Vyriausybės programoje taip tikrai nebuvo suformuluota. Jam buvo pasakyta – susiderink santykius su Kinija. Bet jis Kinijos reikalavimą permetė Taivanui“, – teigė Ž. Pavilionis.

URK vicepirmininkas pridūrė, kad K. Budrys nesikonsultuoja su komitetu ir daro tokią pačią klaidą, kaip ir buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Atsakydamas į kritiką, K. Budrys teigė nematantis kliūčių aptarti santykių su Kinija ir Taivanu klausimus URK, tačiau pabrėžė, kad visų ministerijos pokalbių su užsienio šalimis neįmanoma iš anksto suderinti komitete.

Santykiai įšaldyti nuo 2021 metų

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Reaguodamas į tai, Pekinas vienašališkai pažemino atstovavimo lygį, o nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje neliko nė vieno šios valstybės diplomato.

Praėjusią savaitę abiejų šalių diplomatai Vilniuje aptarė santykių atkūrimo galimybes. Portalo „Delfi“ duomenimis, rugsėjį ministerija pateikė Taivaniečių atstovybei prašymą pakeisti pavadinimą, mainais siūlydama ekonominius susitarimus bei specialaus pasiuntinio pareigybę. K. Budrys patvirtino, kad pokalbiai vyko, bet ne ultimatumų kalba.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau išsakė lūkestį pasiekti pažangą santykiuose su Kinija iki 2027 metų pirmojo pusmečio, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. K. Budrys pabrėžė, kad šie terminai jo neįpareigoja: „Aš neturiu jokio suveržto laiko rėmo. Kiekviena nauja data apsunkina darbą“.

Palikite komentarą

Back to top button

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą – el. paštu gausite nuorodą, kuria galėsite sukurti naują slaptažodį.