Kaip hobį paversti pajamomis: nuo dirbtuvės ir virtuvės iki realaus uždarbio

Jei mėgstate rankdarbius, gaminate medžio dirbinius, lankote keramikos būrelį ar tapybos studiją, tikėtina, namuose jau susikaupė nemažai darbų. Todėl užduokite sau klausimą: gal jau metas hobį paversti papildomu pajamų šaltiniu? Aptarsime, kaip žengti pirmuosius žingsnius – nuo idėjos iki teisėto pardavimo.

Papildomas uždarbis

Naujausiais duomenimis, šalyje yra beveik 1,5 mln. dirbančiųjų, o daugiau kaip 5 proc. jų derina kelias užimtumo formas. Apklausos rodo, kad maždaug kas ketvirtas šalies gyventojas užsiima papildoma veikla, ir viena pagrindinių to priežasčių – noras pasididinti pajamas.

Rankų darbo gaminių ar naminių produktų gamyba gali tapti ne tik saviraiškos būdu, bet ir nedideliu šeimos verslu. Tačiau, kad kūrybos džiaugsmas nevirstų problemomis su įstatymu, svarbu žinoti, kaip tokią veiklą organizuoti tinkamai ir legaliai.

Mintis „juk už tai galima uždirbti“ dažniausiai ateina netikėtai. Pavyzdžiui, tuo metu, kai draugai jau trečią kartą užsisako pas jus tortą „kaip praėjusį kartą“. Tačiau kol mėgstama veikla netaps pajamų šaltiniu, verta plačiau pažvelgti į situaciją ir remtis ne tik įkvėpimu, bet ir kitų patirtimi.

Rinkodaros ekspertas ir „Omnisend“ plėtros viceprezidentas Evaldas Mockus pastebi, kad papildoma veikla šiandien užsiima žmonės visame pasaulyje. Bendrovės tyrimų duomenimis, JAV papildomai dirba beveik kas trečias gyventojas, Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei ketvirtadalis populiacijos, o Kanadoje ir Australijoje – kas ketvirtas. Anot jo, Lietuva šiuo požiūriu mažai skiriasi nuo kitų šalių: dauguma žmonių imasi papildomos veiklos ne dėl svajonės palikti darbą „nuo aštuonių iki penkių“, o dėl gana praktiškos priežasties – norėdami šiek tiek padidinti šeimos pajamas. Vidutiniškai toks užsiėmimas atneša iki 500 eurų per mėnesį. Ne turtai, bet suma, kuria galima padengti komunalinius mokesčius, atostogas ar netikėtas mokyklos išlaidas.

Anot E. Mockaus, Lietuvoje didžiausia paklausa naudojasi rankų darbo gaminiai ir personalizuotos prekės: „Tarp populiariausių prekių – rankų darbo dirbiniai ir kiti specifiniai produktai: papuošalai, žvakės, kanceliarinės prekės. Maždaug tiek pat žmonių internetu parduoda pagal užsakymą pagamintą produkciją: marškinėlius, puodelius, mobiliojo telefono dėklus, taip pat vintažinius daiktus.“

Ekspertas pataria prieš verčiant hobį pajamų šaltiniu suprasti, ar esate pasiruošę tam skirti savo laisvalaikį. Papildomi pinigai – viliojantis dalykas, tačiau už jų slypi laikas – tas pats, kuris paprastai skiriamas poilsiui, šeimai ar tylai. Jei su tuo viduje viskas gerai, kitas žingsnis – pagalvoti, ką konkrečiai galite pasiūlyti ir kodėl tai gali būti įdomu kitiems.

„Matydami, kiek vidutiniškai žmonės uždirba iš papildomos veiklos, daugeliui kyla noras pabandyti. Tačiau visų pirma verta įvertinti, ar iš tiesų esate pasiruošę skirti tam savo laisvalaikį. Papildomos pajamos vilioja, tačiau svarbu suprasti, kad investuojate savo asmeninį laiką, kurį galėtumėte skirti kitiems dalykams.“

Kur parduoti?

Atskiro dėmesio nusipelno klausimas, kur būtent parduoti savo gaminius. Anot E. Mockaus, dauguma žmonių neapsiriboja viena platforma. Socialiniai tinklai, prekybos platformos, skelbimų svetainės ar nuosavas tinklalapis – pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra jūsų potencialūs pirkėjai. Verta prisiminti, kad konkurencija rankų darbo segmente gana didelė, ir vien pardavimo faktu nustebinti jau sunku. Užtat veikia suprantama vertė: dėmesys detalėms, greitas pristatymas, tvarkinga pakuotė, mažos dovanėlės ar tiesiog gyvo bendravimo, o ne beasmenio sandorio pojūtis.

Anot E. Mockaus, geras produktas, tačiau paslėptas per toli arba pateiktas be blizgesio, rizikuoja likti tik šeimos relikvija: „Tyrimas rodo, kad daugelis parduoda savo prekes ar paslaugas iš karto per kelis kanalus: „Facebook Marketplace“, „Shopify“, skelbimų svetaines, kitas platformas ar nuosavą interneto svetainę. Svarbiausia – būti ten, kur yra potencialūs jūsų klientai. Pirkėją sunku nustebinti daiktais, kurių jis gali įsigyti iš karto keliose vietose. Tačiau jei aiškiai ir išradingai parodote, kuo unikali jūsų produkcija ir kodėl verta pirkti būtent iš jūsų, jūsų galimybės išsiskirti gerokai išauga.“

Įvykus pirmiesiems pardavimams atrodo, kad sunkiausia – jau praeityje. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertas, būtent šiame etape daugelis padaro klaidą – sustoja. O net ir nedideliam verslui reikia nuolatinio dėmesio: bendravimo su klientais, aiškios kainodaros ir priminimų apie save.

Namų virtuvė ir įstatymas

Naminiai kepiniai, uogienė pagal močiutės receptą pirkėjams dažnai kelia susidomėjimą. Tačiau čia svarbu atsiminti vieną dalyką: kai tik maistas nustoja būti „saviems“ ir yra siunčiamas parduoti – jis automatiškai tampa valstybės dėmesio objektu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena: kiekvienas, kas gamina maistą pardavimui – net nedideliais kiekiais ir savo virtuvėje, – privalo laikytis higienos normų ir įregistruoti veiklą. Formatas „kepu šiek tiek, sielai, ir parduodu likučius“ nuo šių reikalavimų, deja, neatleidžia.

Gera žinia ta, kad Lietuvoje jau kelerius metus galioja supaprastinta tvarka, leidžianti fiziniams asmenims legaliai gaminti ir parduoti nedidelį kiekį maisto, pagaminto gyvenamosiose patalpose. Bloga – patikrinimų metu VMVT vis dar reguliariai nustato atvejus, kai veikla vykdoma be registracijos. Ir kartais gana sąžiningai, švariai ir tvarkingai, tačiau be būtinų formalumų.

Vienas tokių atvejų įvyko Klaipėdos regione. VMVT inspektoriai atkreipė dėmesį į produkciją, aktyviai reklamuojamą socialiniuose tinkluose. Patikrinimas parodė, kad maistas iš tiesų buvo gaminamas namuose, sąlygos buvo tinkamos, tačiau privalomas leidimas nebuvo gautas. Galiausiai inspektoriai suteikė laiko dokumentams sutvarkyti.

Svarbu suprasti: namų virtuvė nėra prilyginama profesionaliai maisto gamybai. Būtent todėl įstatymas leidžia namuose gaminti ne viską ir ne bet kokiais kiekiais. Aiškus produktų sąrašas ir leidžiami kiekiai nurodyti VMVT reikalavimuose. Idėja paprasta – minimalūs pavojai tiek pirkėjams, tiek patiems gamintojams.

Tiems, kas nori legaliai parduoti namuose pagamintą maistą, tarnyba siūlo pasirinkti vieną iš leidžiamų veiklos rūšių. Dažniausiai tai nedidelė duonos bei miltinių gaminių gamyba arba paruoštų patiekalų ir kulinarinių gaminių gamyba mažomis partijomis. Jei planuojate priimti užsakymus internetu, pavyzdžiui, per nuosavą svetainę ar socialinius tinklus, – registracijos paraiškoje būtina nurodyti papildomą veiklos kodą, susijusį su nuotoline prekyba.

VMVT primygtinai pataria visiems, kas tik svarsto apie namuose pagaminto maisto pardavimą, pradėti ne nuo reklamos, o nuo veiklos registracijos ir galiojančių reikalavimų išsiaiškinimo. Konsultaciją galima gauti tiesiogiai iš tarnybos specialistų telefonu 1879, +370 5 242 0108 arba el. paštu info@vmvt.lt. Tai paprastai sutaupo kur kas daugiau nervų ir laiko, nei bandymai „susigaudyti eigoje“.

Kaip nenusivilti pirkiniu

Viliojančios maisto nuotraukos socialiniuose tinkluose veikia beveik hipnotizuojančiai. Tačiau VMVT ragina pirkėjus išlikti budrius: socialiniai tinklai nebuvo sukurti kaip saugios platformos prekybai maisto produktais, o su tokiais pirkiniais susiję pavojai dažnai nuvertinami. Į tarnybą vis dažniau kreipiamasi dėl pranešimų apie tikėtinai nelegalią prekybą maistu tokiose platformose kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“. Problema ta, kad pažeidimo ar skundo atveju reaguoti internetinėje erdvėje yra kur kas sudėtingiau nei perkant parduotuvėje ar turguje.

Didžiausias pavojus perkant naminį maistą internetu – negalėjimas patikrinti produkto kokybės ir saugos. Gražios nuotraukos nepasakys, kokiomis sąlygomis buvo gaminamas maistas, ar buvo laikomasi higienos normų ir kaip jis buvo laikomas iki perdavimo pirkėjui.

Dar vienas pavojus – pardavėjo neskaidrumas. Socialiniuose tinkluose neretai prekiauja žmonės, prisidengę išgalvotais vardais ar pseudonimais. Jei po pirkinio kiltų apsinuodijimas maistu ar ginčas, atsakingą asmenį rasti gali būti beveik neįmanoma. Būtent todėl svarbu atsiminti: kiekvienas, kas gamina ar parduoda maisto produktus, privalo būti registruotas VMVT.

Pirkėjas turi visišką teisę patikrinti, ar pardavėjas yra legalus. Tai galima padaryti maisto tvarkymo subjektų registre tarnybos svetainėje. Be to, parduodamas nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, internetu, pardavėjas privalo aiškiai ir atvirai pateikti šią informaciją: juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; VMVT išduotą maisto tvarkymo subjekto registracijos numerį, faktinį veiklos adresą ir kontaktinius duomenis.

Jei šių duomenų nėra, jie pateikiami išsisukinėjant arba pardavėjas stengiasi juos nuslėpti – tikimybė, kad prekyba vykdoma nelegaliai, yra labai didelė. Tokiu atveju geriau atsisakyti pirkinio, kad ir koks viliojantis jis atrodytų.

Natalija BAGDONAVIČIENĖ