P. Vilniuje

Istorijos instituto vadovas: kitų arkikatedros erdvių tyrimų neskubinsime

Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas patvirtina, kad Vilniaus arkikatedros požemiuose yra dar apie 20 erdvių, kurias reikėtų patikrinti ieškant Vytauto Didžiojo palaikų, tačiau naujų tyrimų skubinti neketinama.

„Neskubėsime jų atvėrinėti ir galime paaiškinti, kodėl to nedarysime. Pirmiausia tam reikia ir tęstinumo, ir finansavimo, bet, kita vertus, būtina atlikti labai svarbius tarpdisciplininius tyrimus, kurie turėtų padėti mums geriau suprasti, ką, kaip ir kodėl mes turėsime daryti ir netgi eiliškumo prasme“, – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai teigė A. Švedas, pristatydamas pirmojo mažos apimties invazinio tyrimo rezultatus.

„Taip, rezultatas kol kas nėra Vytauto Didžiojo palaikų arba kokių nors palaikų suradimas. Tačiau atkreipiu jūsų dėmesį, šitaip ir nebuvo formuota užduotis. Ir atkreipiu jūsų dėmesį, kad šitas tyrimas yra jau dabar suvokiamas kaip ilgalaikio, integralaus, tarpdisciplinio tyrimo viena iš mažų dedamųjų“, – pabrėžė A. Švedas.

Rengdamiesi tikrinti tarpukariu po potvynio tvarkant arkikatedrą užmūrytą ertmę, istorikai ir nesitikėjo aptikti palaikų. Pasak A. Švedo, ši vieta, kurią kaip galimą Vytauto Didžiojo perlaidojimo vietą nurodė tyrinėtojas Saulius Poderis, buvo patikrinta siekiant atliepti visuomenės lūkesčius.

Atlikus tyrimą per išgręžtą angą 3D kamera bei skeneriu ir paėmus mikrobiologinius mėginius, ertmėje rasta tik akmenų krūva – jokių žmogaus palaikų ar sarkofago požymių neaptikta.

Išsamūs tyrimai bus tęsiami, jei Lietuvos istorijos instituto mokslininkai laimės Mokslo tarybos paskelbtą konkursą. Tokiu atveju darbai būtų suplanuoti ketveriems metams.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo 1392 m. ir valdė iki mirties. Su jo valdymu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionybės įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštijos plėtra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės galios augimas. Jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų 1410 m. Žalgirio mūšyje.

Palikite komentarą

Back to top button

Prisijungti

Registruotis

Atkurti slaptažodį

Įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą – el. paštu gausite nuorodą, kuria galėsite sukurti naują slaptažodį.