Elektriniai paspirtukai miestuose: kodėl vien draudimų neužtenka saugumui užtikrinti?
Elektriniai paspirtukai tapo įprasta miestų transporto sistemos dalimi. Gyventojai jais naudojasi kasdienėms kelionėms, norėdami išvengti automobilių spūsčių ar greitai pasiekti viešojo transporto stoteles. Tačiau nuolatiniai incidentai gatvėse ir pėsčiųjų zonose skatina ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių katedros mokslininkė Edita Juodvalkienė, rengianti disertaciją apie saugiam elektrinių paspirtukų eismui pritaikytą infrastruktūrą, teigia, kad problemos negalima vertinti vienpusiškai. Jos teigimu, saugumą lemia ne tik vairuotojų elgesys, bet ir pati miesto aplinka.
Infrastruktūros spragos didina riziką
Moksliniai tyrimai rodo, kad viena didžiausių problemų miestuose – fragmentiška ir nepritaikyta susisiekimo infrastruktūra. Elektrinių paspirtukų ratai yra maži, todėl jie itin jautriai reaguoja į bet kokius kelio nelygumus.
„Nedideli paspirtukų ratai yra itin jautrūs dangos nelygumams, plyšiams, duobėms, borteliams ir kitiems defektams. Tai turi įtakos ne tik važiavimo komfortui, bet ir paspirtuko stabilumui bei eismo saugumui“, – aiškina E. Juodvalkienė.
Vairuotojai dažnai priversti judėti skirtingomis erdvėmis: dviračių takais, pėsčiųjų zonomis ar važiuojamąja kelio dalimi. Kai saugūs takai netikėtai nutrūksta, kyla papildomų grėsmių.
„Kai dviračių takas staiga nutrūksta, yra per siauras arba jo danga prastos būklės, vairuotojas priverstas netikėtai keisti važiavimo kryptį ar įsilieti į kitų eismo dalyvių srautą. Tai didina susidūrimų ir griuvimų riziką“, – teigia mokslininkė.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendroms erdvėms su pėstaisiais. Kadangi pėstieji juda lėčiau ir gali staiga pakeisti judėjimo kryptį, greitai ir tyliai artėjantis paspirtukas kelia tiesioginį pavojų. Pasak tyrėjos, bendrose zonose būtina užtikrinti mažesnį greitį, saugų atstumą ir aiškų eismo organizavimą.
Pavojų kelia ir vairavimo kultūra
Nors infrastruktūros kokybė yra labai svarbi, didelė dalis incidentų įvyksta dėl pačių paspirtukininkų elgesio. Dažniausiai fiksuojami pažeidimai:
- nesaugaus greičio pasirinkimas;
- važiavimas dviese ant vieno paspirtuko;
- šalmų ar šviesą atspindinčių priemonių nenaudojimas;
- naudojimasis mobiliaisiais telefonais važiuojant;
- vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų.
- E. Juodvalkienė atkreipia dėmesį, kad pradėti važiuoti paspirtuku yra labai paprasta, tačiau naujiems vairuotojams dažnai trūksta patirties. Jie nesugeba greitai įvertinti kelio dangos būklės, laiku sustabdyti transporto priemonės ar atlikti saugaus manevro. Taip pat kyla konfliktų su automobilių vairuotojais, kuriems tamsiuoju paros metu sunku laiku pastebėti greitai judantį paspirtukininką.
Klaidinga manyti, kad elektriniams paspirtukams automatiškai tinka standartinė dviračių infrastruktūra. Mokslininkė pabrėžia, kad miestų planuotojai turi vertinti ne atskiras atkarpas, o vientisus kelionės maršrutus nuo pradžios iki pabaigos.
Europos miestai renkasi skirtingus kelius
Daugelis Europos didmiesčių susiduria su panašiais iššūkiais ir imasi griežtų priemonių. Vis dėlto dažniausiai draudimai taikomi ne visiems paspirtukams, o tik dalijimosi paslaugas teikiantiems operatoriams.
Paryžius nuomojamų paspirtukų atsisakė 2023 m. rugsėjį, o Madridas operatorių leidimus panaikino 2024 m. Nuo 2026 m. sausio dalijimosi paslaugų atsisakė Praha, o nuo tų pačių metų balandžio – Florencija. Barselonoje tokia nuoma draudžiama dar nuo 2019 m. Tuo tarpu Briuselis nusprendė nebetęsti operatorių licencijų nuo 2027 m. pradžios. Visuose šiuose miestuose gyventojai ir toliau gali laisvai naudotis asmeniniais elektriniais paspirtukais.
Kai kurios sostinės iš pradžių bandė taikyti švelnesnį reguliavimą. Osle buvo apribotas paspirtukų skaičius ir uždrausta nuoma nakties metu. Stokholmas įvedė griežtą leidimų sistemą, o Briuselis stebėjo duomenis ir pagal juos koregavo statymo vietas. Tačiau net ir šios priemonės ne visada padeda suvaldyti situaciją, todėl dalis miestų galiausiai prieina prie visiško nuomos draudimo.
Ko reikia saugiam eismui Lietuvoje?
Mokslininkės nuomone, elektriniai paspirtukai iš miestų neišnyks, nes jie yra patogi mikromobilumo priemonė trumpoms kelionėms. Todėl Lietuvai nereikėtų skubėti priimti kraštutinių sprendimų ir visiškai uždrausti šių transporto priemonių nuomos.
Užuot taikius skubotus draudimus, tikslinga sukurti veikiančią ir aiškią sistemą. Tam reikalingas kompleksinis požiūris:
- Griežtesnis reguliavimas: nustatyti aiškias važiavimo bei statymo taisykles ir kontroliuoti jų laikymąsi.
- Techniniai sprendimai: užtikrinti automatinį greičio ribojimą pėsčiųjų zonose ir nustatyti griežtesnę nuomos operatorių priežiūrą.
- Infrastruktūros plėtra: investuoti į vientisus, kokybiškus ir reguliariai prižiūrimus takus.
- Švietimas: nuolat mokyti eismo dalyvius saugaus elgesio kelyje bei tarpusavio pagarbos.