Daugiau nekilnojamojo turto savininkų galės steigti bendrijas: Vyriausybė pritarė naujai tvarkai
Nekilnojamojo turto savininkams taps lengviau priimti bendrus sprendimus dėl pastatų priežiūros, remonto bei bendros infrastruktūros valdymo. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas gerokai didesniam savininkų ratui kurti bendrijas.
Šie pokyčiai aktualūs negyvenamųjų patalpų savininkams bei gyventojams, įsikūrusiems kotedžuose ar loftuose, kurie iki šiol neturėjo galimybės naudotis bendrijos modeliu.
Teisė kurti bendrijas – nuo kotedžų iki komercinių patalpų
Pagal parengtą projektą, keičiasi pats teisės akto pavadinimas – jis bus pervadintas į Butų, kitų patalpų ir kito nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą.
Svarbiausia naujovė – bendrijas galės steigti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų ar garažų savininkai, bet ir:
- komercinės, gamybinės, bendrabučių, bendro gyvenimo ar kitos negyvenamosios paskirties pastatų savininkai;
- vienbučių ar dvibučių namų (pavyzdžiui, kotedžų) savininkai;
- skirtingų nekilnojamojo turto objektų savininkai, kai viename kvartale derinami vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai pastatai;
- žemės sklypų, kuriuose pastatai dar tik planuojami ar statomi, savininkai.
Šis pokytis tiesiogiai palies apie pusę milijono negyvenamųjų pastatų patalpų savininkų, kurie šiuo metu bendrijų įsteigti negali.
„Kai pastate yra daug savininkų, susitarti dėl bendro turto priežiūros ir reikalingų darbų gali būti sudėtinga. Bendrija leidžia savininkams kartu priimti sprendimus ir organizuoti bendro turto priežiūrą. Iki šiol tokią galimybę turėjo ne visi nekilnojamojo turto savininkai. Siūlome ją išplėsti ir suteikti teisę bendrijas steigti ir negyvenamųjų pastatų, pavyzdžiui, komercinių ar gamybinių patalpų, savininkams. Šis pokytis paliestų apie pusę milijono negyvenamųjų pastatų patalpų savininkų, kurie šiuo metu bendrijų įsteigti negali. Tikimės, tai padės jiems lengviau susitarti dėl bendro turto priežiūros ir pasirūpinti, kad pastatai būtų saugūs“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Naujos redakcijos įstatymas nebus taikomas bendrijoms, kurių veiklą reglamentuoja specialieji įstatymai, pavyzdžiui, Sodininkų bendrijų įstatymas.
Nuotoliniai susirinkimai ir kaupiamosios lėšos renovacijai
Be steigėjų rato išplėtimo, pataisomis siūloma supaprastinti bei modernizuoti kasdienį bendrijų darbą ir sprendimų priėmimą.
Svarbiausi numatomi pakeitimai:
- Nuotolinis dalyvavimas: Visų pastatų patalpų savininkams atsiranda galimybė visuotiniuose susirinkimuose dalyvauti bei balsuoti jungiantis nuotoliniu būdu.
- Lėšos projektavimui: Daugiabučių namų gyventojai savo sprendimu sukauptas kaupiamąsias lėšas galės panaudoti pastato renovacijos techninio darbo projekto parengimui arba pačiai renovacijai finansuoti.
- Lengvesnis atsiskyrimas: Supaprastinama procedūra, leidžianti atskiriems korpusams ar namams lengviau atsiskirti nuo didelių, kelis pastatus vienijančių bendrijų.
- Skaitmenizacija: Bus parengti pavyzdiniai bendrijos įstatai, kurie ateityje leis sukurti elektroninį bendrijų steigimo įrankį.
Tikimasi įkurti tūkstantį naujų bendrijų
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 6 000 bendrijų, iš kurių 5 000 yra daugiabučių namų bendrijos. Taip pat šalyje yra apie 10 000 negyvenamosios paskirties pastatų (turinčių tris ar daugiau patalpų), kuriuos valdo daugiau kaip pusė milijono savininkų. Didžioji dalis šių pastatų yra senesni nei 10 metų, todėl jų priežiūra reikalauja nuolatinio atnaujinimo.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, priėmus siūlomas įstatymų pataisas, šalyje papildomai galėtų būti įsteigta dar apie 1 000 naujų bendrijų.
Vyriausybės patvirtintas įstatymų paketas, kartu su Civilinio kodekso pakeitimais bei Vietos savivaldos įstatymo patikslinimu, toliau bus svarstomas Seime.