Jau penkerius metus Lietuvoje galioja draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose. Tačiau draudimas neveikia automatiškai: jis pradeda galioti konkrečiame name tik tada, kai bent vienas gyventojas pateikia raštišką skundą, o meras išleidžia atitinkamą įsakymą.
Kai įstatymas bejėgis
„Gyvenu Vilniuje, daugiabutyje, kuriame rūkyti draudžiama, – pasakoja Naujamiesčio gyventoja Karina. – Kaimynai tarsi padorūs žmonės: netriukšmauja, važinėja brangiais automobiliais, bet taisyklių nesilaiko. Savo terasoje vis randu nuorūkų. Žinau, kad ir kitose laiptinėse ta pati bėda. Beje, ši situacija ypač nekliudė, nes tabako kvapo nejaučiau.“
„Viskas pasikeitė gegužę, kai šalia apsigyveno tikras rūkalius, – tęsia Karina. – Jis per vakarą surūkydavo apie penkias cigaretes. Buvo jausmas, kad pas mus rūko visa šeima, įskaitant mažus vaikus. Kivirčytis su kaimynu nesinorėjo, bet taip tęstis irgi negalėjo.“
Karina kreipėsi į savivaldybę su skundu dėl kaimyno, tačiau ten jai pasakė, kad turi surinkti įrodymus.
„Pasijutau kaip seklė, besislapstanti už medžio ir laukianti kaimyno balkone. Atvirai kalbant, užsiėmimas nemalonus. O vėliau dar sužinojau, kad, jei nepateiksiu rūkaliaus duomenų, baudą galiu gauti pati“, – sako Karina.
Rūko bute
Kitokia istorija nutiko Vilniaus gyventojui iš Didlaukio gatvės. Jis kenčia nuo tabako dūmų kvapo, sklindančio iš kaimyno buto, kuriame gyvena penki žmonės (tai socialinis būstas). Vyras name gyvena jau aštuonerius metus ir prisipažįsta, kad nemalonų kvapą jausdavo nuolat, eidamas pro kaimynų butą. Tačiau prieš kurį laiką name atlikta renovacija, ir situacija radikaliai pasikeitė.
„Butas, kuriame rūkoma, yra trečiame aukšte, o mes gyvename penktame. Įtariame, kad renovuojant namą buvo išvalytos vėdinimo šachtos, todėl rūkymo kvapą dabar jaučiame kur kas stipriau. Labiausiai jis juntamas miegamajame“, – pasakoja pašnekovas.
Vyras jau pateikė skundus administravimo įmonėms ir laukia jų reakcijos. Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos specialistai lankosi butuose, tačiau situacija dėl to ne visada keičiasi. Pirma, gyventojai ne visada įsileidžia tvarkos atstovus į namą, antra, net jei įsileidžia, rūkyti bute nedraudžiama.
„Suprantu, kad bute rūkyti galima, bet kas tokiu atveju turi užtikrinti, kad dūmai nepatektų į mūsų butus ar laiptinę? Nežinau, kaip tai įgyvendinti. Lauksime tolesnių instancijų sprendimų“, – pabrėžia vyras.
Namie rūkyti galima
Advokatai nuolat aiškina, kad rūkymas bute – tam tikra pilkoji zona, nes to įstatymas niekur nedraudžia. Taip pat galima rūkyti namie atvėrus langą, kas iš esmės panašu į rūkymą balkone.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Kaimynams, kenčiantiems nuo tabako kvapo, verta žinoti: įstatymas įpareigoja buto savininką ar kitą patalpą naudojantį asmenį užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų butus. Jei šis įpareigojimas pažeidžiamas, o kreipimasis į savivaldybę nepadeda, galima kreiptis į policiją ir prašyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal atitinkamą straipsnį. Tada patalpos savininkui gresia iki 60 eurų bauda.
Ar bus pradėta administracinė teisena, iš anksto pasakyti sunku, nes tam reikia svarių įrodymų. Vienas iš jų – patvirtinimas, kad kvapas iš tiesų sklinda būtent iš to buto, į kurį rodo kaimynai. Tai gana sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Reikia kreiptis į Statybos inspekciją, kad ji išsiaiškintų, kas pasikeitė po renovacijos. Galbūt iš ten atsiųs komisiją.
Galima kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Tokiu atveju tikslas – uždrausti tam tikrus veiksmus, galinčius padaryti realią žalą. Aprašytoje situacijoje potencialiai gali kilti grėsmė sveikatai. Pavyzdžiui, žmogui paūmėja bronchinė astma. Tačiau teismų praktikos, susijusios būtent su tabako dūmų sklidimu, nėra. Todėl kyla klausimas, kaip teismas vertintų tokią situaciją.
Paprastesnis kelias – kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaujant įpareigoti kaimyną atlikti konkrečius veiksmus, kad tabako dūmai nesklistų už jo patalpos ribų. Taip pat būtų galima svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – pavyzdžiui, kad iki teismo sprendimo priėmimo kaimynui būtų uždrausta rūkyti namie. Be advokato čia neapsieisite.
Nubaustų kol kas nėra
Savivaldybėje pabrėžia: įstatymas numato draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, jei prieš rūkymą prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Šiuo metu toks draudimas galioja 2015 Vilniaus daugiabučių namų.
„Savivaldybė kas mėnesį gauna po kelis skundus dėl tokiuose namuose rūkančių kaimynų, tačiau iki šiol nė vienas žmogus nebuvo nubaustas. Iš esmės taip yra dėl įrodymų trūkumo: kartu su skundu reikia pateikti vaizdo įrašą ar nuotraukas, kuriose aiškiai matyti balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis žmogus“, – tvirtina Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistas.
Gavę skundą, viešosios tvarkos darbuotojai kreipiasi į buto, dėl kurio skundžiamasi, gyventojus, informuoja juos apie galiojantį draudimą rūkyti balkonuose, terasose ir lodžijose, ragina laikytis įstatymo reikalavimų.
Atsakys ir savininkas
Policija primena: Administracinių nusižengimų kodeksas numato kiek kitokias taisykles tiriant rūkymo balkone atvejus. Kodekso 590 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo, numatyto 492 straipsnio 1 ir 2 dalyse (rūkymas atskiriems savininkams priklausančių daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai prieš rūkymą prieštarauja bent vienas namo gyventojas), teisena pradedama tik pagal šio namo gyventojo, jame deklaravusio gyvenamąją vietą, arba šiame name gyvenančio ir nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą įstatymo nustatyta tvarka atleisto asmens, arba jo įgalioto atstovo pareiškimą.
Prie pareiškimo turi būti pridėti duomenys, patvirtinantys rūkymo balkone, terasoje ar lodžijoje faktą ir aplinkybes. Tai reiškia, kad įstatymas jau dabar reikalauja, jog žmogus, prieš kreipdamasis į policiją, užfiksuotų rūkymą balkone – surinktų pirminius įrodymus, o tik tada kreiptųsi į policiją.
Verta atskirai paminėti: jei patalpos savininkas nenurodys, kas konkrečiai rūkė, nubaustas gali būti ir pats savininkas. Pareigūnui pareikalavus, buto ar patalpos savininkas privalo pranešti balkone, terasoje ar lodžijoje rūkiusio žmogaus duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Jei savininkas šių duomenų nepateiks, jis pats atsakys įstatymo nustatyta tvarka.
Baudos ir įspėjimai
Už rūkymo draudimo pažeidimą atsakomybė nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies sankcija numato ir įspėjimą: jei žmogus anksčiau nėra padaręs 492 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų ar kitų Kodekso 610 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, skiriamas įspėjimas. Už pakartotinį pažeidimą numatyta bauda – nuo 50 iki 90 eurų.
492 straipsnio 3 dalis nustato pastatų (butų) savininkų atsakomybę už Tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų nevykdymą. Bauda siekia nuo 30 iki 60 eurų.
Įvedus draudimą rūkyti daugiabučiame name, savivaldybės administracija informuoja namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotą asmenį, namo savininkų bendriją ar kitą už bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingą asmenį. Jie savo ruožtu privalo informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie nustatytą draudimą ir įrengti informacinius ženklus.
Leidinys teiravosi policijos, ar yra žmonių, gavusių įspėjimą arba baudą už rūkymą balkonuose. Lietuvos policijos atstovo teigimu, per šiuos metus nubausti penki žmonės.
Apkaltintas be jokių įrodymų
Iškalbinga istorija nutiko Kaune. Miesto gyventojas neseniai labai nustebo, gavęs laišką, kad bus nubaustas už rūkymą balkone: pamatęs „įrodymus“, kaunietis apstulbo.
Taikos prospekto gyventojas įsitikinęs, kad Kauno savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai dirba senais metodais: vos gavę anoniminį skundą ir dar jo neištyrę, iškart grasina bausme.
Vyras tvirtina, kad visą gyvenimą sportavo ir niekada nerūkė, tačiau netikėtai buvo apkaltintas rūkymu savo buto balkone. Šiame name rūkyti balkonuose ar lodžijose draudžiama. Sporto klubo „Geležiniai žmonės“, kuriame treniravosi rūkymu apkaltintas kaunietis, vadovas taip pat patvirtino, kad niekada nematė šio sportininko ar trenerio rūkant.
Netikėtas kaltinimas nustebino daugelį. Nejaugi taip lengva apšmeižti žmogų, jei tvarkos atstovai bandė pripažinti jį pažeidėju, neturėdami jokių įrodymų?
Ši istorija gerai iliustruoja kitą visos sistemos pusę: įstatymas paremtas gyventojų skundais, o ne tiesiogine valdžios kontrole, ir tokioje sandaroje slypi rizika ne tik tiems, kurie iš tiesų rūko ir nenori atsisakyti įpročio, bet ir tiems, kurie visiškai niekuo nekalti. Anoniminis kaimyno skundas, tegul net klaidingas ar sąmoningai melagingas, gali virsti laišku su baudos grėsme žmogui, kuris net nelaikė cigaretės rankose. Kol įstatymas reikalauja, kad patys gyventojai rinktų įrodymus – nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose matyti rūkantis žmogus, – sistema lieka pažeidžiama iš abiejų pusių: tikriems rūkaliams butuose jos beveik neįmanoma pritaikyti dėl įrodymų trūkumo, o atsitiktinėms anoniminių skundų aukoms tenka pačioms įrodinėti savo nekaltumą.
Jolanta DOVLIAŠEVIČ
Beje…
Apie prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose trumpai
* Ką reikia padaryti, kad daugiabutis namas būtų paskelbtas „nerūkančiu“?
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą tvarką, daugiabučio namo gyventojas gali pateikti prieštaravimą dėl rūkymo atskiriems savininkams priklausančiuose daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose. Prieštaravimo forma paskelbta savivaldybės svetainėje.
Užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą (nufotografuotą) pranešimą reikia išsiųsti savivaldybei elektroniniu paštu.
Gavęs gyventojo prieštaravimą, savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu uždraudžia rūkyti šiame daugiabutyje. Apie tai namo gyventojams pranešama skelbimų lentoje ir kitais būdais.
* Ar kaimynai sužinos, kad pateikėte prieštaravimą?
Nesužinos, nes viešai teisės aktų registre skelbiamame savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme negali būti nurodyti prieštaravimą pateikusio gyventojo asmens duomenys. Savivaldybės administracija taip pat neteikia duomenų apie prieštaravimus pateikusius asmenis, jei besikreipiantis asmuo nepagrindžia duomenų gavimo būtinybės pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Žmogaus noras sužinoti, kas pateikė prieštaravimą, nėra pakankamas pagrindas duomenims gauti.
* Ar prieštaravimą gali pateikti nuomininkas?
Gyvenamosios vietos nedeklaravęs nuomininkas prieštaravimą pateikti gali. Draudimas rūkyti įsigalios, tačiau gyvenamosios vietos nedeklaravęs nuomininkas negalės pateikti skundo dėl rūkymo balkone. Jei per šešis mėnesius nuomininkas nedeklaruos gyvenamosios vietos šiame daugiabutyje, draudimas bus panaikintas.
* Pateikėte prieštaravimą. Po kiek laiko įsigalios draudimas?
Prieštaravimas gali būti nagrinėjamas iki 20 darbo dienų, o savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo jo priėmimo.
* Ar draudimas galios visose laiptinėse?
Taip, nes daugiabutis namas registruotas vienu adresu. Laiptinių skaičius reikšmės neturi.