Prezidentūra palaiko Vilniaus metro projektą: siūlo siekti ES paramos saugumo reikmėms

Prezidentūra palaiko idėją Vilniuje įrengti metro sistemą ir siūlo į šį projektą pažvelgti per nacionalinio saugumo prizmę. Šalies vadovo patarėjo teigimu, metro galėtų tapti dvigubos paskirties objektu, o tai leistų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) finansavimą.

„Europinis finansavimas būtų reikšminga paskata, ypač kalbant apie Europos Sąjungos Konkurencingumo fondą, nes ten yra saugumui ir dvigubos paskirties objektams taip pat skiriama lėšų naujoje perspektyvoje“, – antradienį, spalio 20 d., „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Naujas žvilgsnis per saugumo prizmę

Prezidentūra siūlo atnaujinti metro projekto kaštų ir naudos analizę, kad būtų įvertintas jo poreikis dabartinėje geopolitinėje plotmėje. 

Pasak V. Augustinavičiaus, metro neturėtų būti vertinamas vien tik kaip susisiekimo priemonė spūstims mažinti. Požeminė infrastruktūra karo ar kitų ekstremalių situacijų atveju galėtų atlikti civilinės gynybos funkciją – tarnauti kaip priedanga gyventojams bei vieta saugiems ryšių tinklams užtikrinti.

Finansavimo modelis: ES lėšos ir partnerystė su verslu

Saugumo ir dvigubos paskirties statusas atvertų galimybę pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas. Vis dėlto dalį projekto darbų Lietuva turėtų finansuoti savo jėgomis.

„Be abejo, patys kasimo darbai galbūt liktų labiau nacionalinis klausimas, bet taikant viešąją ir privačiąją partnerystę, yra nacionalinio plėtros banko kreditavimas. Yra daug būdų į šį projektą pažvelgti visai kitu kampu, pirmiausia iš nacionalinio saugumo prizmės“, – teigė V. Augustinavičius.

Patarėjo nuomone, tam būtų galima pritraukti privatų kapitalą bei pasitelkti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusios „Invegos“) finansinius instrumentus.

Dešimtmetį trunkantys teisiniai ieškojimai

Diskusijos dėl metro sistemos įrengimo Vilniuje tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau teisiniai ir politiniai sprendimai Seime ne kartą strigo:

• 2012 metais parlamentarai bandė įstatymu leisti kurti metropoliteną, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą sustabdė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. 
• 2014 metais Seimas bandė priimti Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau jį vetavo tuometė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. 
• 2018 metais Seimui galiausiai pavyko priimti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris oficialiai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Šis teisės aktas numatė galimybę statyti metro savivaldybės jėgomis, koncesijos būdu arba taikant viešosios ir privačiosios partnerystės modelį. 
• 2020 m. rudenį grupė parlamentarų siūlė Vilniaus metropoliteno projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos objektu. Tačiau Seimo teisininkai vėl įžvelgė galimą prieštaravimą šalies Konstitucijai, o iniciatyva vėliau prarado pagreitį komitetuose. 

Šiuo metu tolesni žingsniai priklauso nuo politinės valios atnaujinti ekonominius skaičiavimus ir įvertinti, ar siūlomas dvigubos paskirties modelis sulauks palaikymo Vyriausybėje bei Vilniaus miesto savivaldybėje.