K. Budrys: Lietuvos ir JAV interesai ne visose srityse sutampa
Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesai ne visada sutampa, tačiau sąjungininkės gali ieškoti bendrų sprendimų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, Lietuva nevengia įvardyti nesutarimų su Vašingtonu ir juos aptarti.
„Nereikia būti naiviems. Ne visose srityse mūsų interesai sutampa. Ne visose srityse mes juos vienodai įgyvendiname. Netgi tada, kai jie sutampa“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo ministras.
Pasak K. Budrio, sąjungininkų pozicijų skirtumai nėra naujiena, o ankstesnė patirtis rodo, kad dėl jų galima tartis.
„Kai yra tokie išsiskyrimai, mes kalbamės, nes taip sąjungininkai tarpusavyje ir bendrauja. Tokių įvairiausių nesutapimų, frikcijų pasižiūrėjus atgal, į praeitį ir nebūtinai prezidento Donaldo Trumpo laikotarpiu, yra buvę labai ir labai daug“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad Lietuva nebijo išsakyti pozicijos, net kai ji skiriasi nuo JAV požiūrio. Kaip pavyzdžius jis minėjo Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį užtikrinant tarptautinę teisę ir JAV susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo.
„Mes vertiname skirtingai. Nebijome ir niekada nesidrovėsime paimti ir pasakyti“, – teigė K. Budrys.
K. Budrio vertinimu, JAV susitarimas su Rusija dėl dyzelino eksporto silpnina sankcijų režimą ir Vakarų spaudimo nuoseklumą.
„Tai yra negerai. Šis susitarimas mus susilpnina, pakerta sankcijų nuoseklumą, sankcijų režimą. Pačios stipriausios sankcijos, kurios buvo, jos buvo įgyvendintos koordinuotai tarp JAV ir Europos ir tą reikėtų tęsti. Po šio sprendimo turime pasiraitoti rankoves ir dar įtikinamiau dirbti su JAV siekiant įtikinti, kad reikia imtis kitų priemonių“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, išaugusių dyzelino kainų poveikis jaučiamas ir Lietuvoje, tačiau problemos sprendimo nereikėtų sieti su Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga.
K. Budrio nuomone, daugiau dėmesio reikėtų skirti saugiai tarptautinei laivybai ir padėčiai Persijos įlankos regione.
„Sprendimai yra ne čia. Sprendimai nėra Rusijos dyzelino ar Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga. Sprendimas yra tarptautinės laivybos užtikrinimas (…) ir situacijos sprendimas su Irano siautėjimu regione, Persijos įlankos regione, pirmiausia“, – sakė ministras.
Ministras pridūrė, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugios laivybos Hormuzo sąsiauryje užtikrinimo.
„Seimas yra mandatavęs mūsų karių dalyvavimą tokio pobūdžio operacijų užtikrinti saugią laivybą per Hormuzo sąsiaurį. Ir mes tai padarysime“, – tikino K. Budrys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat teigė, kad Rusija turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.
JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, pavadindamas jį „siaubingu nusivylimu“.