Kas nutiko su iš II pensijų pakopos atsiimtomis lėšomis: gyventojai renkasi atsargesnius kelius

2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Seimo priimtoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, gyventojai gavo dvejų metų laikotarpį (iki 2027 m. pabaigos) visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Šis teisinis lankstumas tapo savotišku šalies gyventojų finansinių įpročių patikrinimu: kiek iš mūsų atsiimtus pinigus mato kaip šiandienos išteklius, o kiek – kaip kapitalą ateičiai?

Prieš atveriant pasitraukimo iš II pakopos langus, apklausos rodė didelį gyventojų susidomėjimą savarankišku investavimu. Tačiau pirmieji statistiniai duomenys atskleidžia kur kas atsargesnį gyventojų elgesį.

Minint Tarptautinę investuotojų savaitę, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė apžvelgia sukauptus duomenis ir paaiškina, kur nugulė atsiimtos lėšos bei kaip keičiasi šalies gyventojų investavimo įpročiai.

Dauguma lėšų liko einamosiose sąskaitose arba indėliuose

Pirmieji rinkos duomenys rodo, kad iš pirmojo pasitraukimo lango atsiimtų lėšų savarankiškam investavimui ir kaupimui pensijai gyventojai nukreipė tik apie 3 % lėšų. Antrajame lange ši dalis šiek tiek padidėjo ir artėja prie 5 %.

Tuo pat metu daugiau nei 30 % pirmojo lango lėšų ir maždaug pusė antrojo lango lėšų vis dar yra gyventojų sąskaitose, o reikšmingą jų dalį žmonės laiko kaupiamuosiuose indėliuose. Tai nėra savaime geras ar blogas pasirinkimas, nes pinigai gali būti skirti labai skirtingiems poreikiams, tačiau šie skaičiai leidžia pamatyti, kiek daug skirtingų kelių pasirenka žmogus, gavęs galimybę pats spręsti dėl savo pinigų.

Tam tikrą gyventojų atsargumą rodo ir bendra laikomų santaupų dinamika. Per metus (nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. rugsėjo) vidutinė suma kaupiamuosiuose indėliuose išaugo nuo 10,4 tūkst. iki 11,9 tūkst. eurų (14 %). Tiek pat procentų padidėjo ir vidutinė suma einamosiose sąskaitose. 

Likvidžios santaupos yra svarbi finansinio saugumo dalis, todėl jų nereikėtų priešinti su investavimu. Tačiau pinigams, kurių neprireiks artimiausiu metu, galima kelti kitą užduotį – ilgainiui padėti kurti kapitalą.

Investuojančių gyventojų skaičius šalyje auga

Nepaisant atsargumo, bendros ilgalaikio taupymo ir investavimo tendencijos išlieka teigiamos. Per metus investuojančių SEB klientų skaičius išaugo beveik 26 %. Taip pat padidėjo ir vidutinė investicinio portfelio suma – ji augo 5,7 %, nuo 25 tūkst. iki 26,5 tūkst. eurų.

„Investavimo kultūra nesusiformuoja vien nuo to momento, kai žmogus pirmą kartą įsigyja investicinį produktą. Ji formuojasi tada, kai investavimas tampa reguliariu finansiniu įpročiu. Todėl šiandien turėtume rūpintis ne tik, kaip paskatinti žmogų pradėti investuoti, bet ir kaip padėti jam suprasti ilgalaikio investavimo principus bei išlaikyti pasirinktą kryptį“, – sako K. Ruseckienė.

Investavimo žemėlapyje – ryškus jaunų moterų aktyvumas

Šių metų investavimo statistikoje matomas ryškus pokytis pagal investuotojų lytį. Per metus investuojančių moterų skaičius išaugo trečdaliu (33 %), o vyrų – 21 %. Ypač išsiskiria 18–25 metų amžiaus grupė – joje moterys sudarė net 56 % naujų investuotojų. Tai rodo, kad investavimo įprotis pamažu pasiekia vis platesnę visuomenės dalį.

Sprendimas, ką daryti su iš II pakopos atsiimtais pinigais, turi būti sąmoningas ir atitikti žmogaus finansinę situaciją bei ilgalaikius tikslus. Vieniems tai gali būti finansinis rezervas, kitiems – didesnis pirkinys, tretiems – investicijos.

„Investavimas nėra vien gebėjimas pasirinkti akciją ar fondą. Tai gebėjimas dalį šiandien turimų išteklių skirti rytdienai ir pakankamai ilgai laikytis pasirinktos strategijos. Ilgalaikėje perspektyvoje rezultatą lemia ne vien investuojama suma, bet ir laikas rinkoje, reguliarumas bei sudėtinių palūkanų efektas“, – aiškina SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.

Praktinė taisyklė skaitytojui

Jeigu atsiėmėte lėšas iš II pakopos ir jos vis dar guli jūsų einamojoje sąskaitoje, įvertinkite savo poreikius:

1. Trumpalaikiam saugumui (iki 1 metų): Atidėkite 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio sumą į kaupiamąjį indėlį – taip pinigai išliks visiškai likvidūs, tačiau uždirbs bent minimalias palūkanas. 
2. Ilgalaikiam augimui (virš 3–5 metų): Jei žinote, kad šių lėšų artimiausiu metu neprireiks, nukreipkite jas į reguliarų investavimą (pavyzdžiui, plataus profilio fondus). Taip apsaugosite kapitalą nuo infliacijos poveikio ir leisite jam augti ilguoju laikotarpiu.