Prognozuojamas brangesnis šildymo sezonas: sąskaitas lems ne tik kuro kainos

Ateinantį šildymo sezoną šalies gyventojams gali tekti mokėti daugiau, tačiau galutines sąskaitas lems ne tik kuro kainos. Ekonomistų ir energetikos ekspertų vertinimu, didelę įtaką turės pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų valdymas ir pačių gyventojų kasdieniai įpročiai.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad įtampą energetikos išteklių rinkoje kelia tarptautinė situacija ir praėjusios žiemos pasekmės.

„Dėl besitęsiančio Persijos įlankos konflikto ir jo sukeltos energetikos krizės, įtampos energetikos nešėjų rinkoje stipriai išaugusios: dujos Europoje kainuoja 2,25 karto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Svarbų vaidmenį Lietuvos šildymo ūkyje vaidina biokuras, tačiau šiemet po šaltos ir ilgos žiemos ir ši rinka išsibalansavusi“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM) ir buvo 27,5 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 6,33 cento. Biokuro kaina vien per rugpjūtį padidėjo 5,4 proc.

Ekonomistės teigimu, dėl rinkos neapibrėžtumo galutinis kainų pokytis dar nėra aiškus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra paskelbusi tris galimus scenarijus, pagal kuriuos šildymo kaina, palyginti su praėjusiu sezonu, galėtų kilti nuo 13,5 iki 25 proc.

Gyventojų finansinis atsparumas ir pažeidžiamos grupės

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, nepaisant augančių kainų, Lietuvos namų ūkiai kol kas išlaiko finansinį atsparumą.

„Tai lemia santykinai žemas įsiskolinimo lygis, naujus rekordus fiksuojančios indėlių atsargos, kurias padidino ir antrosios pensijų pakopos reforma, ir kylanti perkamoji galia“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.

Vidutinis nominalusis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį šalyje buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus. Sparčiau už vidurkį atlyginimai kilo viešajame sektoriuje, o minimali mėnesinė alga nuo metų pradžios padidinta 11,1 proc. Dar sparčiau augo pensijos. Vis dėlto ekonomistė įspėja, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės išlieka itin jautrios šildymo kainų šuoliams, nes jų išlaidų struktūra skiriasi.

Šilumos punktų modernizavimas gali mažinti šilumos nuostolius

Pastatų priežiūros bendrovės „Mano BŪSTAS“ produkto vadovas Robertas Jasmontas teigia, kad galutinį sąskaitos dydį lemia ne tik kuro kaina, bet ir suvartotos šilumos kiekis. Jo vertinimu, šildymas šį sezoną gali būti 20–30 proc. brangesnis.

„Žmonės dažniausiai žiūri į šilumos kainą, nes ją tiesiogiai mato sąskaitoje. Tačiau yra ir kita svarbi dedamoji – kiek šilumos namas suvartoja. Jos kainos mes negalime reguliuoti, tačiau galime siekti, kad pastatas šilumos be reikalo nešvaistytų“, – sako R. Jasmontas.

R. Jasmonto teigimu, modernizuoti ir tiksliai valdomi šilumos punktai leidžia sutaupyti vidutiniškai iki 15 proc. šilumos. Jo teigimu, tam įtakos turi ir nuotolinis sistemų valdymas.

R. Jasmontas pateikia praėjusio šildymo sezono pavyzdžius daugiabučiuose:

• Kaune, Naujakurių g. 84, šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o gyventojai, bendrovės duomenimis, sutaupė 5 817 eurų.
• Vilniuje, Šviesos g. 6, šilumos suvartojimas sumažėjo 30,15 proc., o sutaupyta suma, bendrovės duomenimis, siekė 1 774 eurus.
• Kaune, Pramonės pr. 85, šilumos suvartojimas sumažėjo 29,2 proc., o sutaupyta suma, bendrovės duomenimis, siekė 7 666 eurus.

Renovacija išlieka svarbiu veiksniu

Išmaniosios technologijos, tokios kaip temperatūros davikliai, reguliuojami radiatoriai ar automatinis temperatūros mažinimas naktį, gali padėti mažinti šilumos suvartojimą. Tačiau I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad jos neatstoja viso pastato atnaujinimo: „Jei sienos kiauros, šilumos praradimai vis tiek išliks dideli ir, energetikos šokų akivaizdoje, namų ūkiai vis tiek pajus reikšmingus išlaidų svyravimus“.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas teigia, kad sąskaitos energiškai efektyviuose ir neefektyviuose pastatuose skiriasi.

„Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – teigia M. Paulauskas.

LEA duomenimis, nuo metų pradžios PVM tarifą šildymui padidinus nuo 9 iki 21 proc., sąskaita už šildymą renovuotuose daugiabučiuose vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus, o nerenovuotuose – apie 10 eurų.