„Luminor“ įspėja apie sukčiavimo schemą su netikromis banko kortelėmis
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis įspėja apie Europoje fiksuojamą sukčiavimo schemą, kai gyventojai pašto dėžutėse randa suklastotus banko laiškus su netikromis mokėjimo kortelėmis. Banko teigimu, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nepastebėta, o Portugalijoje jau yra nukentėjusiųjų.
Šioje schemoje sukčiai naudoja ne tik skaitmeninius kanalus, bet ir fizines priemones: pagamina netikrą mokėjimo kortelę su konkretaus žmogaus vardu ir atsiunčia ją banko korespondenciją imituojančiame voke. Toks laiškas gali pasiekti žmogų likus kelioms dienoms iki tikrosios banko kortelės atsiuntimo.
M. Kutkaičio teigimu, sukčiai iš anksto sužino nukentėjusiojo vardą, adresą, banką ir turimos kortelės galiojimo pabaigos datą. Voko dizainas, tekstas ir pati kortelė parengiami taip, kad būtų panašūs į tikrus banko siunčiamus dokumentus.
„Tokiai schemai pasiruošti reikia daugiau pastangų, todėl ji nėra skirta tūkstančiams atsitiktinių gavėjų. Tai tikslinė apgaulė, pritaikyta konkrečiam žmogui. Būtent suasmeninimas ir fizinė kortelė sukuria stiprų patikimumo įspūdį – gavėjas mato savo vardą, atpažįsta banko spalvas ir gali neabejodamas vykdyti laiške pateiktus nurodymus“, – teigia M. Kutkaitis.
Pagrindinis įspėjamasis ženklas – laiške pateiktas reikalavimas nuskenuoti QR kodą ir suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neva naujai kortelei aktyvuoti.
Nuskenavęs kodą vartotojas nukreipiamas į suklastotą interneto banko svetainę, kurioje suvesti duomenys perduodami sukčiams. Vėliau gali paskambinti ir banko darbuotoju apsimetantis asmuo, kuris, pranešęs apie tariamą aktyvavimo klaidą, prašo padiktuoti SMS kodą arba patvirtinti veiksmą telefone.
„Jeigu žmogus vykdo visus nurodymus, sukčiai gali perimti jo paskyrą ir atlikti neteisėtas operacijas. Svarbu suprasti, kad fizinė kortelė šioje schemoje tėra įtikinama dekoracija. Tikrasis nusikaltėlių tikslas – nuvilioti žmogų į suklastotą svetainę, išgauti prisijungimo duomenis ir įtikinti patvirtinti jų inicijuojamus veiksmus“, – aiškina ekspertas.
M. Kutkaitis pataria gavus naują kortelę pirmiausia įvertinti, ar jos laukta ir ar iš tiesų baigiasi senosios kortelės galiojimo laikas. Net ir laukiant kortelės, nereikėtų skenuoti laiške pateiktų QR kodų. Kortelės aktyvavimo informaciją rekomenduojama tikrinti prisijungus prie interneto banko ar programėlės įprastu būdu, o kilus abejonių – skambinti oficialiu banko numeriu.
„Banko darbuotojai neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės PIN kodo ar telefonu padiktuoti gauto patvirtinimo kodo. Taip pat niekada netvirtinkite veiksmo, kurio patys neinicijavote. Programėlėje ar SMS žinutėje svarbu perskaityti ne tik kodą, bet ir visą informaciją – kokį veiksmą, kokią sumą ir kam ketinate patvirtinti“, – pabrėžia „Luminor“ atstovas.
M. Kutkaičio teigimu, įtarimą turėtų kelti skubinimas, prašymas nenutraukti pokalbio ar netikėtas skambutis iškart po tariamo kortelės aktyvavimo. Tokiu atveju rekomenduojama pokalbį nutraukti. Jei duomenys jau buvo atskleisti, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, užblokuoti kortelę, pakeisti prisijungimo duomenis ir pranešti policijai.