„Pricer.lt“: rugsėjo metinę infliaciją labiausiai veikė kuro ir šilumos kainos

Didžiausią įtaką išankstinei metinei infliacijai, rugsėjį siekusiai 6 proc., turėjo kuro ir šilumos kainų augimas. Portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko teigimu, maisto kainos šį kartą infliacijos augimą slopino.

„Patį pagrindą brangimo sudarė viskas, kas susiję su kuru ir paslaugomis – maistas šitoje vietoje buvo stabdantis faktorius, nes maisto produktai, kurie sudaro didelę išlaidų dalį, jie praktiškai nebrango, kai kur net pigo, o kuras, šildymas, augančios palūkanos ir visa kita infliaciją pūtė viršun, maistas šį kartą nėra kaltininkas kainų augimo“, – LRT radijui sakė P. Čepkauskas.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, palyginti su praėjusių metų rugsėju, šį rugsėjį dyzelinas pabrango 52,1 proc., medienos kuras, įskaitant granules ir briketus, – 40,9 proc., benzinas – 38,5 proc., šilumos energija – 39,7 proc., o kiti asmeninių transporto priemonių degalai – 23,8 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu pigo dalis maisto produktų: bulvės, pieno produktai, kaulavaisiai, obuoliai, cukrus ir kiauliena. P. Čepkausko pateiktais duomenimis, iš stebimo 52 prekių krepšelio pigo 39, o brango 12 prekių.

Didesni akcizai ir nauji mokesčiai

P.Čepkausko teigimu, labiausiai augo prekių, kurioms šiemet taikomi didesni akcizai, pavyzdžiui, alkoholio, kainos. Jis taip pat teigė, kad saldintų produktų kainoms įtakos turi naujas cukraus mokestis.

Kuro brangimas gali netiesiogiai didinti ir pažeidžiamiausių gyventojų išlaidas. P. Čepkausko vertinimu, atokiau gyvenantys žmonės gali dažniau rinktis vietos prekybininkus, užuot automobiliu vykę į artimiausio miesto prekybos centrus.

Kainų prognozės po Naujųjų metų

P. Čepkausko teigimu, per 2022 m. kainų šuolį maistas vidutiniškai pabrango apie 40 proc. Nuo to laiko, nepaisant vėlesnio pigimo, kainos į ankstesnį lygį negrįžo. Tolesnė kainų dinamika, jo vertinimu, priklausys ir nuo vartotojų elgsenos.

„Manau spalį maistą tikrai matysime dar daugiau mažiau priimtinomis, neaugančiomis kainomis, lapkričio mėnuo gana įdomus, nes prekybininkai mėgsta prieš naujus metus kilstelėti kainytes, (…) kad gruodžio mėnesį parodyti nuolaidas. (…) Ir aš manau, kad labiausiai kainų pokytis pasijaus po Naujųjų metų“, – teigė P. Čepkauskas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus labiausiai atpigo švieži kaulavaisiai ir sėklavaisiai (22,5 proc.), bulvės (10,9 proc.), sviestas, kiti pieno riebalai ir aliejus (10,5 proc.), taip pat garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atkūrimo įrenginiai.

Biokuro šalyje netrūksta, tačiau jo kaina per metus išaugo iki 50 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad biokuro šalyje netrūksta, tačiau jo kaina per metus išaugo 30–50 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė teigia, kad šiuo metu nėra prielaidų biokuro ir dujų kainoms mažėti.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad biokuro – nei žaliavos, nei pačio kuro – netrūksta. Praeitą žiemą mes turėjome labai šaltą ir su tais pačiais eksporto srautais niekam nepritrūko biokuro. Problema yra kita, kad jis yra veikiamas geopolitinių procesų – dujų ir naftos produktų kainų, nes tai yra alternatyvūs kurai“, – LRT radijui sakė V. Lukoševičius.

Anot V. Lukoševičiaus, biokuro kainai įtakos turi ir gamtinių dujų kainos, nes šilumos tiekėjai gali rinktis, kurią kuro rūšį naudoti.

„Bet kuris šilumos tiekėjas realiai gali visą šilumą gaminti dujomis, nepirkdamas biokuro. Jei kaina būtų apie 30 eurų už megavatvalandę, bet kadangi gamtinių dujų kaina dabar yra 80 eurų už megavatvalandę (MWh) ir daugiau, alternatyvus biokuras, kuris parduodamas visiškai laisvais, liberalios rinkos principais, orientuojasi į gamtinių dujų kainą“, – aiškino jis.

LŠTA vadovo teigimu, biokuro kainoms įtakos turi ir regioninė Baltijos jūros rinka, kurioje centralizuotos šilumos tiekimo operatoriai kurą perka brangiau dėl alternatyvų trūkumo: „Galbūt atsirado daugiau pramonės, kurie perka brangiau šį produktą ir viską lemia šitie dalykai, o ne sąnaudos. Sąnaudos tiek kartų neišaugo – nei miškuose, nei perdirbimo įmonėse.“

Kainų mažėjimo nesitiki

LEA vadovė A. Bagočiutė teigia, kad artimiausiu metu kuro kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų. Kuro kaina sudaro apie 50–60 proc. galutinės šilumos kainos, o biokuras, jos teigimu, kainuoja maždaug tiek, kiek anksčiau įprastai kainuodavo šaltos žiemos metu – apie perpus daugiau nei prieš metus.

„Nedidelę dalį lemia dar dujos – jos kainos vidurkis šiuo metu taip pat viršija 76 eurus už MWh, kai praėjusiais metais tokiu metu ji siekė kiek daugiau nei 30 eurų už MWh. Todėl artimiausiu metu kainų mažėjimo šių kuro rūšių tikrai neverta tikėtis“, – sakė ji.

Galutinės gyventojų sąskaitos už šildymą priklausys ne tik nuo kuro kainų, bet ir nuo oro sąlygų bei pastatų energinio naudingumo. Be to, šis šildymo sezonas bus pirmasis, kai nuo pat pradžių nebebus taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui.

Apsirūpinimas ir mokesčių diskusijos

Lietuva yra apsirūpinusi 27 proc. reikalingo biokuro; įprastai tokiu metu šis rodiklis siekdavo apie 30 proc. Pasak A. Bagočiutės, didesnį susirūpinimą šiuo metu kelia kainos. Rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM, prieš metus – 6,33 cento.

Sausį panaikinus lengvatinį PVM tarifą ir padidinus jį nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita, pateiktais skaičiavimais, vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.

V. Lukoševičius prognozuoja, kad ateinančią žiemą šildymas gali brangti 15–20 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nurodo, kad aiškesnė biokuro kainų kryptis paaiškės lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas šiam siūlymui nepritarė, teigdamas, kad valstybė neturi tam lėšų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, kad lengvata nebus grąžinta, nes, jo vertinimu, ji buvo pernelyg bendra priemonė.