Nuo finansinių sukčių dažniausiai nukenčia jaunimas
Visuomenėje įsigalėjęs mitas, kad telefoniniai ir internetiniai sukčiai taikosi tik į vyresnio amžiaus žmones, neatitinka tikrovės. Naujausia Lietuvos banko apklausa atskleidžia priešingą tendenciją – per pastaruosius 12 mėnesių nuo sukčių nukentėję nurodė 17 proc. respondentų, o dažniausiai su šia problema susidūrė 18–29 metų asmenys.
Skaitmeninis įprotis mažina budrumą
Jaunų žmonių pažeidžiamumas skaitmeninėje erdvėje didėja ne dėl žinių trūkumo, o dėl itin didelio jų aktyvumo. Kasdienis naudojimasis daugybe paslaugų vienu metu sukuria nuolatinį informacijos srautą, kuriame lengviau paslėpti apgaulingą pranešimą.
„Jauno micro-aplinkos pažeidžiamumas kyla ne dėl technologijų neišmanymo, o dėl itin intensyvaus jų naudojimo. Kai vienu metu ieškoma būsto, perkama internetu, gaunamas pirmasis atlyginimas ir bandoma investuoti, netikėta žinutė apie siuntą, mokėjimą ar sąskaitos patikrinimą gali atrodyti kaip visiškai įprasta dienos dalis“, – sako banko „Bigbank“ Klientų pažinimo ir sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovė Indrė Rakauskė.
Kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Saulėnas pabrėžia, kad sukčiai nebando įsilaužti į įrenginius technologiškai – jie manipuliuoja žmonių elgsena. Pagrindinis jų tikslas yra sukelti baimę ar skubėjimą, kad vartotojas pats atliktų reikiamą veiksmą.
„Sukčiai pateikia įtikinamą priežastį, sukuria skubos jausmą ir duoda aiškią užduotį – prisijungti arba patvirtinti veiksmą. Jaunas žmogus gali atpažinti prastai parašytą laišką, tačiau šiandien netikras puslapis gali atrodyti visiškai profesionaliai. Todėl vertinti reikia ne vien dizainą, o to, kokio veiksmo prašoma ir kodėl jį esą būtina atlikti nedelsiant“, – teigia G. Saulėnas.
Milžiniški nuostoliai per tris mėnesius
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys atskleidžia tikrąjį finansinį šios problemos mastą. Vien per 2026 metų antrąjį ketvirtį (balandžio–birželio mėnesiais) šalyje užfiksuoti 3 718 sukčiavimo atvejai – tai yra 14 procentų daugiau nei metų pradžioje.
Per šį ketvirtį sukčiai bandė pasisavinti 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų (59 proc. visos sumos), tačiau 5,4 mln. eurų pasiekė sukčių sąskaitas. Finansų įstaigoms pavyko sugrąžinti apie 422 tūkst. eurų, todėl galutiniai gyventojų ir įmonių nuostoliai per tris mėnesius siekė beveik 5 mln. eurų.
Populiariausi sukčiavimo būdai antrąjį ketvirtį:
- suklastoti SMS pranešimai ir el. laiškai (phishing) – 1 514 atvejų (41 proc. visų incidentų);
- apgaulės, susijusios su avansiniais mokėjimais – 732 atvejai;
- investicinis sukčiavimas – 449 atvejai.
Nuo nuomos avansų iki fiktyvių pirkėjų
Rudenį, prasidedant studijų metams, sukčiai aktyviai išnaudoja būsto nuomos rinką. Klasikinė avansinio sukčiavimo schema veikia pasiūlant butą patrauklia kaina, o tariamas savininkas, prisistatantis esantis užsienyje, reikalauja skubaus rezervacijos mokesčio. Policija įspėja, kad įtarimą visada turėtų kelti prašymas pervesti pinigus kitam asmeniui, nei nurodyta skelbime.
Prekybos platformose, pavyzdžiui, „Facebook Marketplace“, nukenčia ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai. Sukčiai jiems atsiunčia suklastotą nuorodą, kurioje reikalaujama suvesti kortelės ar prisijungimo duomenis neva norint gauti pinigus ar užsakyti kurjerį. Aiškiausias signalas apie sukčiavimą – siūlymas pokalbį perkelti už oficialios prekybos platformos ribų.
Kita pavojinga schema – socialiniuose tinkluose platinama investicinė reklama. Sukčiai siūlo pradėti investuoti nuo nedidelių sumų (100–250 eurų) ir fiktyvioje platformoje vaizduoja sparčiai augantį pelną, skatindami pervesti daugiau lėšų.
„Kreipdamiesi dėl paskolos, jie neretai nurodo visai kitus tikslus, pavyzdžiui, būsto remontą, sveikatos išlaidas ar kitus asmeninius poreikius, nors iš tikrųjų pinigai vėliau pervedami sukčiams“, – pastebi I. Rakauskė.
Ypatingo atsargumo reikalauja pasiūlymai investuoti į kriptoturtą, platinami per programėles „Telegram“ ar „Discord“. Čia dažnai žadama garantuota grąža, prašoma pereiti į nepažįstamas svetaines ar įsidiegti nuotolinio kompiuterio valdymo programas.
Pagrindinė taisyklė – tikrinti savarankiškai
Saugiausias būdas išvengti apgaulės – kritiškai vertinti nepažįstamų asmenų kuriamą skubą ir reikalavimus patvirtinti finansines operacijas.
Bankai, policija, kurjerių tarnybos ar kitos oficialios institucijos niekada neprašo telefonu ar žinutėmis atskleisti prisijungimo slaptažodžių, kortelių kodų ar atlikti skubių pavedimų. Gavus įtartiną žinutę ar laišką, negalima spausti jame pateiktų nuorodų. Vietoj to banko programėlę ar prekybos puslapį reikėtų atsidaryti savarankiškai. Sulaukus įtartino skambučio, geriausia iškart nutraukti pokalbį ir pačiam susisiekti su oficialiais įstaigos kontaktais.
Jeigu duomenis jau įvedėte arba patvirtinote įtartiną mokėjimą, būtina skubiai kreiptis į savo banką, užblokuoti kortelę ar prieigą prie sąskaitos ir pranešti policijai interneto svetainėje epolicija.lt. Apie įtartinas svetaines ir el. laiškus taip pat galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt.