Svarstoma laikinai atpiginti keliones traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais
Brangstant degalams, Vyriausybė svarsto galimybę laikinai sumažinti traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas.
„Galima grąžinti tai, kas jau buvo praeityje, tarkime, nuo spalio pirmos dienos traukinių bilietams taikyti 50 procentų nuolaidą, išplėsti viešojo susisiekimo klausimą ne tiktai apsiribojant traukiniais, bet ir tolimojo susisiekimo autobusais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Premjeras patikslino, kad pagalbos mechanizmas galėtų galioti ir priemiestiniam, ir tolimajam susisiekimui: „Yra tolimasis susisiekimas, priemiestinis, yra skirtingos kategorijos, bet tai reikštų, kad jeigu vyksti iš, tarkime, Šiaulių į Klaipėdą ar panašiai, tai yra tolimasis susisiekimas ir tai galėtų irgi apimti pagalbos mechanizmą.“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas naujienų agentūrai BNS pranešė, kad 50 proc. nuolaidą planuojama taikyti ir traukiniams, ir tarpmiestiniams autobusams. Vis dėlto autobusų bilietams ji įsigaliotų vėliau, nes tam dar reikia, kad Seimas priimtų Transporto lengvatų įstatymo pataisas. Priklausomai nuo jų priėmimo laiko, lengvata kelionėms autobusais galėtų pradėti galioti nuo lapkričio.
Premjero skaičiavimais, traukinių bilietų atpiginimas valstybei per mėnesį kainuotų iki 2 mln. eurų, o autobusų – daugiau kaip 3 mln. eurų: „Apie tai galvojame.“ BNS duomenimis, panaši lengvata jau buvo taikyta balandį ir gegužę, kai vietinio susisiekimo traukinių bilietams galiojo 50 proc. nuolaida.
Finansų ministras Taurimas Valys šią savaitę taip pat teigė palaikantis šią idėją. Jo nuomone, augant degalų kainoms viešojo transporto bilietų kainų dotacijos iš biudžeto būtų tinkamas sprendimas.
Tuo metu dyzelino akcizo mažinimą premjeras M. Sinkevičius pavadino brangia priemone ir teigė, kad dėl to svarstomos kitos alternatyvos. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) taip pat pavesta apskaičiuoti, kiek pakilus degalų kainoms valstybė surenka daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kol šių skaičiavimų nėra, premjero teigimu, lieka daug erdvės skirtingoms interpretacijoms.
„Pirmas atsakymas – nesurenkame daugiau. Kodėl? Todėl, kad vartojama ir pilama mažiau. Manau, kad matematiškai suprantamas veiksmas. Kitaip tariant, prielaidos, kad surenkama PVM daugiau ir mes dabar tą surenkamą didesnį menamą dydį panaudokime akcizui sumažinti, panašu, kad tokia logika neveikia. Gausime VMI skaičius, nereikės interpretuoti, manipuliuoti ir bus mažiau vietos politikavimui“, – aiškino M. Sinkevičius.
Kaip alternatyva vertinamas ir Energetikos ministerijos pasiūlymas įpareigoti degalines didinti degalų kainas tik kartą per parą. M. Sinkevičius teigė abejojantis tokios priemonės veiksmingumu: „Turime abejonių, ar tai yra reali pagalba, ar tai yra tiktai toks, sakyčiau, žestas, veiksmas, kuris nesukels kažkokio papildomo vartotojų apsaugojimo. Vokiečiai teigia, kad jiems tas veikia ir pasiteisino. Kaip tai veiktų, nes Vokietijos rinka ir konkurencija Vokietijos rinkoje viena, Lietuvoje – kita.“
BNS duomenimis, Seime gegužę jau buvo įstrigęs siūlymas įteisinti tvarką, pagal kurią kainos degalinėse galėtų būti didinamos tik kartą per parą. Energetikos įstatymo pakeitimai numatė, kad kainos galėtų kilti tik 10 val. ryto, o iki kitos dienos 10 val. jos galėtų tik mažėti arba likti tokios pačios.